Netikėtai sugedęs automobilis, prarastas darbas ar kitos neplanuotos išlaidos gali sukelti rimtų finansinių rūpesčių. Tokiose situacijose padeda iš anksto sukaupta finansinė pagalvė. Tačiau jos dydį žmonės neretai apskaičiuoja neteisingai.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė dr. Asta Klimavičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, nuo ko turėtų priklausyti santaupų dydis ir kodėl vien atlyginimo dauginti iš trijų ar šešių nepakanka.
Lietuvos gyventojų santaupos šiandien yra didesnės nei prieš dešimtmetį. „Artea“ banko užsakymu „Spinter Research“ atliktas tyrimas parodė, kad 2016 metais ilgiau nei metus iš savo santaupų būtų galėję išgyventi vos 3 proc. gyventojų. Šiemet tokių žmonių dalis siekia 19 proc.
Mažėjo ir tų, kurių santaupų užtektų tik trumpam laikotarpiui. Prieš dešimtmetį daugiausia trims mėnesiams pinigų būtų pakakę 57 proc. apklaustųjų, o dabar – 28 proc.
Tyrimas vyko šių metų balandžio 18–28 dienomis. Jame dalyvavo 1016 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.
Vis dėlto vien santaupų turėjimas neparodo, ar jų pakaktų netikėtai ištikus finansiniams sunkumams. Vienam keli tūkstančiai eurų gali būti pakankamas rezervas, o kitam tokia pati suma išsektų per kelis mėnesius. Todėl 3–6 mėnesių taisyklė skirtingiems žmonėms reiškia nevienodas sumas.
Rezervą reikia skaičiuoti pagal būtinas išlaidas
A. Klimavičienės teigimu, finansinės pagalvės dydį lemia individuali žmogaus situacija. Reikėtų įvertinti, kiek žmonių priklauso nuo jo pajamų, ar yra paskolų ir kiek kas mėnesį reikia būtiniausioms reikmėms.
Dažniausiai kalbama apie 3–6 mėnesių rezervą. Lietuvos bankas būsto paskolą turintiems žmonėms taip pat rekomenduoja sukaupti santaupų, prilygstančių 3–6 mėnesių išlaidoms, kad jas būtų galima panaudoti susidūrus su finansiniais sunkumais.
Tačiau šis laikotarpis neturėtų būti suprantamas kaip trys ar šeši atlyginimai. Ekspertė pabrėžia, kad pajamos nebūtinai sutampa su išlaidomis, todėl pirmiausia reikia apskaičiuoti, kiek pinigų būtina pragyvenimui per mėnesį.
Uždirbate 2 tūkst. eurų? Rezervui nebūtinai reikės 12 tūkst.
Šį skirtumą galima iliustruoti paprastu pavyzdžiu. Jeigu žmogus per mėnesį gauna 2 tūkst. eurų į rankas, netekus pajamų jam nebūtinai reikėtų visos šios sumos. Tarkime, būstui, maistui, transportui, paskolos įmokoms ir kitoms būtinoms išlaidoms pakaktų 1 tūkst. eurų.
Tokiu atveju 3–6 mėnesių finansinė pagalvė sudarytų 3–6 tūkst. eurų, o ne 6–12 tūkst. eurų, jei būtų skaičiuojama pagal atlyginimą.
Todėl reikėtų ne mechaniškai dauginti pajamas iš trijų ar šešių, bet susirašyti išlaidas, kurių nepavyktų atsisakyti net praradus pagrindinį pajamų šaltinį. Vienam tai gali būti būstas, maistas ir komunaliniai mokesčiai, kitam – dar ir paskolos įmokos, automobilio išlaikymas ar kiti būtini įsipareigojimai.
A. Klimavičienė atkreipia dėmesį, kad paskolą mokančiam žmogui kas mėnesį reikės didesnio rezervo nei asmeniui, neturinčiam tokių įsipareigojimų. Nebūtinas išlaidas, pavyzdžiui, naujo drabužio pirkimą, galima atidėti, tačiau paskolos, būsto, maisto ar automobilio išlaidų išvengti dažnai nepavyks.
Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad santaupų poreikis priklauso nuo šeimos aplinkybių. Jei šeimoje pajamas gauna keli žmonės ir jos yra stabilios, mažesnio rezervo gali pakakti. Didesnės santaupos reikalingos, kai pajamas uždirba tik vienas asmuo, yra vaikų ar kitų išlaikomų žmonių, paskolų arba didesnė rizika ilgam netekti darbo.
Finansinis rezervas suteikia ne tik saugumą
Santaupos praverčia ne vien tada, kai prarandamas darbas, sugenda automobilis ar atsiranda kitų netikėtų išlaidų. Jos taip pat suteikia daugiau laisvės priimant svarbius sprendimus, pavyzdžiui, keičiant darbą ar darant karjeros pertrauką.
Žinojimas, kad be įprastų pajamų galima išgyventi 3, 4 ar 6 mėnesius, leidžia sprendimus priimti ne vien dėl būtinybės kuo greičiau apmokėti sąskaitas. Tokia finansinė atsarga gali suteikti ir psichologinio saugumo.
Netekus darbo žmogui nebūtina skubėti rinktis pirmo pasiūlymo vien todėl, kad jau kitą mėnesį gali pritrūkti pinigų būtinoms išlaidoms.
Ar finansinę pagalvę verta investuoti?
Sukaupus kelis tūkstančius eurų gali kilti mintis šiuos pinigus investuoti ir taip siekti grąžos. Vis dėlto finansinė pagalvė ir ilgalaikės investicijos atlieka skirtingas funkcijas.
Investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Jei santaupų prireiktų tuo metu, kai rinkose kainos būtų kritusios, investicijas gali tekti parduoti pigiau, nei už jas buvo sumokėta. Be to, ne visas investicijas galima greitai paversti pinigais.
A. Klimavičienė pažymi, kad investuoti galima pradėti ir dar nesukaupus viso pageidaujamo rezervo. Tačiau būtina atskirti pinigus, kurių gali prireikti artimiausiu metu, nuo tų, kuriuos galima investuoti ilgesniam laikotarpiui.
Investuoti galima tik tas lėšas, kurių neprireiks rytoj ar kitą mėnesį. Jei netikėtai prireiktų pinigų, investicijų kaina tuo metu gali būti nepalanki parduoti arba jų nebūtų įmanoma pakankamai greitai atsiimti.
Finansinės pagalvės paskirtis nėra uždirbti kuo didesnę grąžą. Svarbiausia, kad prireikus šios lėšos būtų greitai ir lengvai pasiekiamos bei suteiktų psichologinį saugumą.
Daugiau apie investavimo pradžią, tam skirtą pinigų sumą, paskolų grąžinimą, investavimo būdus ir dažniausias klaidas sužinokite tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, kurią rasite straipsnio pradžioje.
Laidoje aptariamos temos:
- 00:34 Lietuvoje investuojančių beveik patrigubėjo – ar tai reiškia, kad tapome finansiškai raštingesni?
- 02:57 Nuo ko pradėti investuoti ir kodėl pirmiausia reikia išsikelti tikslą?
- 05:26 Kiek pinigų reikėtų turėti finansinei pagalvei prieš investuojant?
- 08:02 Turint paskolą ir laisvų pinigų – pirmiau ją grąžinti ar investuoti?
- 08:38 Vartojimo ir būsto paskolos: kodėl vieną gali būti verta grąžinti greičiau?
- 10:07 Ar verta investuoti vos po 50 ar 100 eurų per mėnesį?
- 12:24 Kaip pasirinkti tarp indėlio, obligacijų, ETF, akcijų, aukso ir NT?
- 12:49 Kodėl pradedančiajam nereikėtų investuoti į tai, ko jis nesupranta?
- 14:46 Kur laikyti pinigus, kurių reikės po metų?
- 16:40 Kas yra indėlis ir kodėl jis gali tikti finansinei pagalvei?
- 18:12 Kaip investavimo pasirinkimą lemia 3, 5 ar 20 metų laikotarpis?
- 19:05 Kas yra diversifikacija?
- 20:55 Kodėl investuojant bent 20 metų gali būti verta rinktis platų pasaulio akcijų fondą?
- 21:48 Kodėl lietuviai dažniau renkasi NT ir grynuosius, o ne ETF?
- 23:48 Kas iš tiesų yra ETF?
- 25:38 Į ką atkreipti dėmesį renkantis fondą?
- 27:38 Kiek investicijų grąžos gali sumažinti pirkimo, pardavimo ir valdymo mokesčiai?
- 29:30 Kaip veikia investicinė sąskaita?
- 32:12 Kodėl geresnio momento pradėti investuoti galima laukti net dešimt metų?
- 33:54 Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantieji investuotojai?
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
