„TikTok“ bendruomenę sukrėtė žinia apie 49 metų kanadietės Rebeccos Lunos mirtį. Moteris ilgą laiką viešai pasakojo apie savo gyvenimą ir kovą su ankstyvos stadijos Alzheimerio liga, siekdama atkreipti dėmesį į šią ligą bei iššūkius, su kuriais susiduria jauni žmonės, išgirdę tokią diagnozę.
Likus kelioms dienoms iki mirties Rebecca paskelbė nusprendusi pasinaudoti medicinine pagalba mirštant (MAID). Ši procedūra suteikia tinkamumo kriterijus atitinkančiam žmogui galimybę pagal įstatymų nustatytą tvarką pasirinkti gyvenimo pabaigos kelią.
Jos paskutinė žinutė sulaukė tūkstančių žmonių reakcijų. Artimieji pranešė, kad moteris mirė apsupta šeimos, rašo thesun.co.uk.
Apie ligą kalbėjo daugiau nei 47 tūkst. žmonių auditorijai
Rebecca Luna mirė liepos 25 dieną, apie 13.15 val. Žinią jos paskyroje paskelbtame vaizdo įraše pranešė vyriausioji dukra Maya.
Šeima informavo, kad Rebecca išėjo liepos 25-ąją, apie 13.15 val., apsupta artimųjų, ir padėkojo sekėjams už palaikymą bei prašė gerbti privatumą.
„TikTok“ platformoje Rebecca turėjo daugiau nei 47 tūkst. sekėjų. Didesnio dėmesio ji sulaukė 2025 metų balandį, kai viešai paskelbė apie diagnozuotą Alzheimerio ligą.
Moteris pasakojo, kad pirmuosius simptomus pastebėjo dar nesulaukusi 50 metų. Jai vis sunkiau sekėsi prisiminti pokalbius ir kasdienius dalykus, pavyzdžiui, kur buvo padėti raktai.
Po diagnozės gydytojai prognozavo, kad Rebecca gali gyventi dar maždaug penkerius–septynerius metus. Tačiau liga progresavo greičiau, nei ji tikėjosi. Nuomonės formuotoja atvirai dalijosi savo savijauta ir sprendimais, kuriuos teko priimti susidūrus su nepagydoma liga.
Prieš mirtį paskelbė apie MAID pasirinkimą
Liepos pradžioje Rebecca pranešė pasirinkusi medicininės pagalbos mirštant procedūrą. MAID reiškia procesą, kai nustatytus kriterijus atitinkančiam žmogui gydytojai padeda nutraukti gyvenimą įstatymuose numatyta tvarka.
Paskutiniame vaizdo įraše moteris paaiškino savo sprendimą ir kalbėjo apie gyvenimą kūne, kuriame, jos teigimu, nebesijautė patogiai, saugiai ar gerai.
Rebecca taip pat sakė, kad nors jos kelias buvo itin sunkus, patirti išbandymai padėjo geriau suprasti save.
Ji teigė jau pakankamai kentėjusi, tačiau kartu pripažino, kad ši kančia atvedė ją į būseną, kurioje aiškiai žinojo, kas esanti, ir buvo įsitikinusi turinti gerą širdį.
Atviras pasakojimas apie Alzheimerio ligą ir priimtą sprendimą sulaukė didelio sekėjų palaikymo. Žmonės dėkojo Rebeccai už drąsą kalbėti apie ligą, kuri dažniausiai siejama su vyresniu amžiumi, nors ja gali susirgti ir jaunesni žmonės.
Jos istorija atkreipė dėmesį į būtinybę kalbėti apie nepagydomas ligas, jų sukeliamą psichologinę naštą ir pagalbą žmonėms, patiriantiems sudėtingus gyvenimo išbandymus.
Pagrindiniai Alzheimerio ligos simptomai
Alzheimerio liga yra dažniausia demencijos priežastis. Tai biologinis procesas, kai smegenyse kaupiasi baltymai – amiloidinės plokštelės ir neurofibriliniai rezginiai. Ilgainiui dėl to žūsta smegenų ląstelės, o pačios smegenys susitraukia.
Ankstyvuoju etapu žmogus gali pradėti pamiršti neseniai vykusius įvykius ar pokalbius. Ligai progresuojant, stiprėja atminties praradimas ir nukenčia gebėjimas atlikti kasdienes užduotis, skelbia „Mayo Clinic“.
Retkarčiais atmintis sutrinka kiekvienam, tačiau su Alzheimerio liga susijęs užmaršumas yra ilgalaikis ir laikui bėgant gali trukdyti žmogui funkcionuoti darbe bei namuose. Sergantieji gali kartoti tuos pačius klausimus ar teiginius, pamiršti pokalbius, susitikimus bei įvykius, pamesti daiktus ar padėti juos neįprastose vietose.
Taip pat gali būti sunku orientuotis anksčiau gerai pažįstamose vietose, prisiminti šeimos narių vardus ir kasdienių daiktų pavadinimus, rasti tinkamus žodžius mintims išreikšti.
Alzheimerio liga gali paveikti gebėjimą susikaupti, mąstyti ir suvokti abstrakčias sąvokas, pavyzdžiui, skaičius. Žmogui tampa sudėtinga vienu metu atlikti kelias užduotis, tvarkyti finansus, sekti čekius ar laiku apmokėti sąskaitas. Vėliau gali būti sunku atpažinti net skaičius.
Kasdienių problemų sprendimas taip pat gali tapti iššūkiu: žmogus gali nežinoti, ką daryti prisvilus maistui ant viryklės ar kaip priimti sprendimus vairuodamas.
Sunkumų gali kilti planuojant ir atliekant veiksmus, kuriuos reikia vykdyti tam tikra seka, pavyzdžiui, gaminant valgį ar žaidžiant mėgstamą žaidimą. Ligai progresuojant, žmogus gali pamiršti, kaip apsirengti ar nusiprausti.
Galimi ir nuotaikos bei elgesio pokyčiai: depresija, susidomėjimo veiklomis praradimas, atsiribojimas nuo visuomenės, nuotaikų kaita, nepasitikėjimas kitais, pyktis ar agresyvumas. Taip pat gali pasikeisti miego įpročiai, susilpnėti savikontrolė, atsirasti kliedesių, pavyzdžiui, įsitikinimas, kad daiktas buvo pavogtas, nors iš tikrųjų taip nebuvo.
Atminties sutrikimus ir kitus demencijai būdingus simptomus gali lemti įvairios būklės. Pastebėjus nerimą keliančius atminties ar mąstymo pokyčius, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Jeigu pokyčiai pastebimi šeimos nariui ar draugui, galima pasiūlyti kartu apsilankyti pas sveikatos priežiūros specialistą ir aptarti kylančias problemas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
