Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys rodo, kad Lietuvoje daugėja narkotikus vartojusių žmonių. Ryškiausi pokyčiai siejami su kokaino ir naujų psichoaktyviųjų medžiagų plitimu. Panašius procesus stebi ir Europos institucijos, pabrėžiančios, kad narkotikų rinka tampa vis įvairesnė ir sunkiau prognozuojama.
2016–2021 m. bent kartą gyvenime narkotikų vartojusių 15–64 metų Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 11,5 iki 14,1 proc. Per pastaruosius 12 mėnesių narkotikus vartojusių žmonių dalis taip pat išaugo – nuo 3,1 iki 4,5 proc.
NTAKD pažymi, kad šie skaičiai atspindi ne vien didesnį kada nors narkotikus išbandžiusių gyventojų skaičių. Jie taip pat rodo, jog daugėja žmonių, narkotikus vartojusių palyginti neseniai.
Dažniausiai Lietuvoje vartojamos kanapės. NTAKD Narkotikų ir jų prekursorių skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė nurodė, kad 2016–2021 m. bent kartą gyvenime kanapes vartojusių gyventojų dalis padidėjo nuo 10,8 iki 13,7 proc., o per paskutinius 12 mėnesių – nuo 2,7 iki 4,3 proc.
Augo ir kitų narkotikų, išskyrus kanapes, vartojimas – bent kartą gyvenime juos vartojusių gyventojų dalis pasiekė beveik 5 proc. Labiausiai išsiskyrė kokainas: jo vartojimo paplitimas padidėjo nuo 0,7 iki 1,8 proc.
NTAKD, apibendrindamas naujausio 2026 m. Europos miestų nuotekų analizės tyrimo (SCORE) duomenis, nurodo, kad Lietuvos didmiesčiuose vyrauja skirtingi narkotikų vartojimo modeliai. Kaune išsiskiria ypač didelis metamfetamino vartojimas, Vilniuje – amfetamino ir ketamino rodikliai, o kokaino vartojimas sparčiausiai didėja visuose didžiuosiuose miestuose.
2025 m. didžiausias kokaino kiekis nustatytas Kaune – 325,57 mg/1000 gyventojų per dieną. Vilniuje šis rodiklis siekė 245,93 mg, Klaipėdoje – 177,3 mg. Pasak R. Povilanskienės, Vilniuje vartojimas nuosekliai auga, o savaitgaliais kokaino vartojimas visuose miestuose dar labiau padidėja.
Amfetamino vartojimo rodiklis 2025 m. didžiausias buvo Vilniuje – 76,25 mg/1000 gyventojų per dieną. NTAKD teigimu, sostinėje po laikino sumažėjimo 2024 m. vartojimas vėl padidėjo. Kaune, priešingai, po itin aukšto piko 2022 m. fiksuojamas reikšmingas amfetamino vartojimo mažėjimas.
Didžiausi skirtumai tarp Lietuvos miestų matyti vertinant metamfetamino vartojimą. Vilniuje jo vartojimas nuosekliai auga, Klaipėdoje išlieka stabilus ir žemas, o Kaune 2025 m. nustatytas itin aukštas rodiklis – 167,23 mg/1000 gyventojų per dieną. R. Povilanskienė pažymi, kad Kaunas pateko tarp 20 Europos miestų, kuriuose metamfetamino vartojimas yra didžiausias.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad skirtinguose Lietuvos didmiesčiuose formuojasi nevienodos narkotikų vartojimo tendencijos.
Europos narkotikų agentūros (EUDA) ataskaitoje teigiama, kad kanapės tebėra dažniausiai Europoje vartojama nelegali narkotinė medžiaga. Per pastaruosius metus jas vartojo daugiau kaip 15 proc. 15–34 metų europiečių, o 15–24 metų amžiaus grupėje šis rodiklis siekia apie 18 proc. Lietuvoje, NTAKD duomenimis, jis sudaro 4,3 proc.
EUDA pabrėžia, kad Europos narkotikų rinka sparčiai transformuojasi. Joje daugėja naujų psichoaktyviųjų medžiagų, tačiau tokios tradicinės narkotinės medžiagos kaip kanapės ir kokainas išlieka plačiai vartojamos.
Pristatydama ataskaitą EUDA direktorė Lorraine Nolan sakė, kad narkotikų rinkos vystosi itin sparčiai, o Europos gatvėse aptinkamų medžiagų įvairovė tampa vis mažiau nuspėjama.
Agentūros duomenimis, vis didesnį susirūpinimą kelia kokaino vartojimas. 2024–2025 m. atlikta nuotekų analizė parodė, kad 48 iš 85 Europos miestų kokaino likučių kiekis padidėjo.
Situacija skirtingose Europos valstybėse nevienoda. Austrijoje kanapės yra populiariausia nelegali narkotinė medžiaga – beveik 23 proc. gyventojų nurodo bent kartą gyvenime jas vartoję. Prancūzijoje šis rodiklis siekia apie 50 proc., Italijoje – beveik 35 proc.
EUDA duomenys taip pat rodo, kad Austrijos miestuose Vienoje, Grace, Klagenfurte ir Zalcburge daugėja kokaino likučių. Austrijos leidinys „Der Standard“ skelbia, kad kokainas šalyje išlieka antra pagal paplitimą nelegali narkotinė medžiaga po kanapių.
Europos valstybės skirtingai formuoja ir narkotikų politiką. Italijoje daugiausia dėmesio skiriama prevencijai bei žalos mažinimui, tačiau išlieka griežtas požiūris į nelegalų narkotikų platinimą. Graikijos institucijos taip pat pabrėžia prevencijos ir kovos su nelegalia prekyba svarbą.
Kai kuriose Europos valstybėse diskutuojama ir apie kanapių vartojimo reguliavimą, rekreacinio vartojimo klausimus atskiriant nuo kovos su pavojingesnėmis medžiagomis, tarp jų kokainu ir sintetiniais opioidais.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos keičia rinką
NTAKD teigimu, Lietuvoje papildomą riziką kelia stipresnių ir įvairesnių kanapių produktų prieinamumas.
R. Povilanskienė pabrėžia, kad kanapių produktų maišymas su stipriais sintetiniais kanabinoidais, jų klastojimas ir platus pusiau sintetinių kanabinoidų prieinamumas didina žalą. Šios medžiagos parduodamos kaip elektroninių cigarečių skysčiai ir valgomi produktai, todėl nerimą kelia jų populiarumas tarp naujų ir galbūt jaunesnių vartotojų.
NTAKD taip pat fiksuoja aktyvėjančią sintetinių katinonų rinką Europoje. Didėja jų gamyba, platinimas ir vartojimas, o šiuo metu žinoma apie 170–180 skirtingų sintetinių katinonų.
Kai kuriose Europos dalyse sintetiniai katinonai tampa stimuliantų, tokių kaip amfetaminas ir kokainas, pakaitalais. Jie neretai aptinkami suklastotose MDMA, arba ekstazio, tabletėse. Lietuvoje dažniausiai sutinkama jų forma yra kristalai, rinkoje vadinami „kriste“.
EUDA ataskaitoje teigiama, kad pagrindinis šių dienų iššūkis yra ne viena konkreti medžiaga, o nuolat kintanti narkotikų rinka. 2024 m. Europoje užregistruota mažiausiai 7600 mirčių nuo narkotikų perdozavimo, o didžiausią jų dalį lėmė opioidai.
Šį turinį parengė ELTA, dalyvaujanti Europos iniciatyvoje PULSE, palaikančioje tarptautinį žurnalistų bendradarbiavimą. Prie straipsnio prisidėjo Austrijos naujienų portalas „Der Standard“.
