Kyjivas vėl atsiprašė: Rusija nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis. Kas yra GPS signalų klastojimas?
Ukraina atsiprašė Lietuvos po to, kai per operaciją prieš Rusijos karinius objektus Ukrainos dronai galėjo netyčia įskristi į Lietuvos oro erdvę. Ukrainos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad incidentas galėjo įvykti dėl Rusijos vykdomo elektroninio karo.
Šis atsiprašymas paskelbtas Baltijos šalyse vis dažniau fiksuojant dronų įskridimus į jų oro erdvę. Lietuva įspėjo, kad Rusija gali klastoti GPS signalus net iki 450 kilometrų spinduliu nuo Kaliningrado srities.
„Apgailestaujame dėl šį rytą Lietuvos oro erdvėje įvykusio incidento, kurį galėjo sukelti Rusijos elektroninio karo priemonės, nukreipusios dronus nuo jų kurso per operaciją prieš teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychijus.
Jis taip pat atsiprašė už galimus nepatogumus, pavojų ir nerimą bei pažadėjo bendradarbiauti su Lietuvos partneriais, kad būtų išsiaiškintos visos incidento aplinkybės.
Ankstesnėje Tychijaus pareiškimo versijoje buvo paminėta ir Latvija.
Rusija plečia GPS signalų klastojimo tinklą prie Baltijos šalių
Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos vadovo pavaduotojas Darius Kuliešius naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad Rusija Kaliningrado srityje padidino GPS signalų klastojimo antenų skaičių: 2025 m. pradžioje jų buvo trys, o dabar – jau 36.
Kaliningradas – smarkiai militarizuota Rusijos teritorija Baltijos jūros pakrantėje, įsiterpusi tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos. Pasak Kuliešiaus, Rusijos galimybės klastoti GPS signalus gali siekti iki 450 kilometrų nuo šios teritorijos.
„Pavieniai trikdžiai prasidėjo per 2023 m. NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Dabar Rusija sukūrė infrastruktūrą, o trukdžiai tapo sistemingi ir nuolatiniai – tai nesibaigianti Rusijos provokacija prieš Europos saugumą“, – teigė jis.
Lietuvos reguliavimo institucijos sudarytame žemėlapyje nurodoma, kad trikdžiai gali apimti Estiją, Latviją, Lietuvą, didžiąją dalį Lenkijos, dalį Suomijos, Švedijos ir Baltarusijos teritorijų bei Baltijos jūrą.
Pasak Kuliešiaus, trikdžių aprėptis įvertinta analizuojant aviacijos stebėjimo sistemos ADS-B signalų sutrikimus.
Rusija ne kartą neigė kaltinimus dėl elektroninių trukdžių. Rusijos ambasada Vilniuje į prašymą pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.
Kas yra GPS signalų klastojimas?
GPS signalų klastojimas (angl. GPS spoofing) – tai reiškinys, kai skleidžiami netikri palydovinės navigacijos signalai, siekiant suklaidinti navigacijos sistemas.
Kuliešiaus teigimu, išplėstas Rusijos antenų tinklas gali leisti klastoti signalus iki 450 kilometrų spinduliu nuo Kaliningrado.
Trikdžiai paveikė ir mobiliųjų telefonų tinklus netoli Kaliningrado – kai kuriuose dažnių ruožuose suprastėjo ryšio kokybė. Kuliešius taip pat pažymėjo, kad GPS signalų klastojimas ir slopinimas sustiprėja Ukrainos dronų atakų prieš Rusiją metu.
„Klaipėdoje trikdžių metu nustoja veikti internetiniai autobusų tvarkaraščiai, nes jie priklauso nuo autobusų sekimo GPS sistema“, – sakė jis.
Dauguma šiuolaikinių keleivinių lėktuvų ir didžiųjų oro uostų turi alternatyvių navigacijos priemonių, kuriomis galima naudotis sutrikus GPS veikimui.
NATO naikintuvas virš Estijos numušė įtariamą Ukrainos droną
Gegužės 19 d. Rumunijos naikintuvas, vykdantis NATO užduotį, virš Estijos numušė įtariamą Ukrainos droną, šiam įskridus į šalies oro erdvę iš Rusijos pusės, pranešė Estijos kariuomenė.
Dronas į pietryčių Estijos oro erdvę įskrido apie vidurdienį vietos laiku ir buvo numuštas 12.14 val. viena raketa.
Estijos kariuomenės teigimu, incidentas įvyko Rusijai intensyviai naudojant elektroninio karo priemones, įskaitant GPS signalų klastojimą ir slopinimą.
NATO patvirtino, kad Rumunijos naikintuvas numušė droną Estijos oro erdvėje, ir pranešė, kad pradėtas tyrimas. Aljansas taip pat pareiškė esantis pasirengęs reaguoti į galimas grėsmes iš oro.
Tą pačią dieną Latvija paskelbė įspėjimą apie grėsmę iš oro, kai dronas įskrido į jos oro erdvę. Netoli Rusijos sienos gyvenantiems žmonėms nurodyta likti patalpose, o NATO Baltijos oro policijos misijos naikintuvai buvo pakelti į orą.
Remiantis vietos žiniasklaidos pranešimais, dėl pavojaus buvo sustabdytas traukinių eismas, nutraukti devintokų nacionaliniai egzaminai ir uždarytos maisto prekių parduotuvės. Tuo metu nebuvo aišku, ar Latvijoje pastebėtas dronas buvo tas pats, kuris buvo užfiksuotas Estijoje, ar kitas orlaivis.
Abi Baltijos šalys dėl šių incidentų kaltino Maskvą. Jos pabrėžė, kad Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams taikiniams, siekdama susilpninti jos gebėjimą kariauti, tačiau taip pat pareiškė nesuteikusios Ukrainai leidimo naudoti savo teritorijas atakoms prieš Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitę prieš tai pranešė, kad Ukraina nusiųs į Latviją ekspertų, kurie padėtų apsaugoti šalies oro erdvę.
GPS trikdžiai anksčiau paveikė ir Europos lyderių skrydžius
Praėjusiais metais netoli Kaliningrado GPS ryšio trikdžių patyrė Ispanijos karinis lėktuvas, kuriuo skrido gynybos ministrė Margarita Robles. Taip pat buvo sutrikdyta Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen skraidinusio lėktuvo navigacija jam skrendant į Bulgariją.
Estija ir Suomija taip pat kaltino Rusiją dėl GPS navigacijos sistemų slopinimo regiono oro erdvėje.
Gegužės 15 d. Suomijos pareigūnai įspėjo apie galimą dronų veiklą sostinės regione. Helsinkio oro uosto veikla buvo sustabdyta trims valandoms, o Suomijos gynybos pajėgos pakėlė naikintuvus ir aktyvavo kitas tarnybas. Vis dėlto dronų aptikti nepavyko.
Nuo kovo mėnesio keli Ukrainos kariniai dronai nukrypo nuo kurso ir įskrido į NATO narių – Suomijos, Latvijos, Lietuvos ir Estijos – oro erdvę. Visos šios šalys ribojasi su Rusija. Tuo pat metu Ukraina suintensyvino tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos taikinius, taip pat ir Baltijos regiono apylinkėse.
Savaitę prieš gegužės 19 d. incidentus atsistatydino Latvijos vyriausybė. Tai įvyko kilus ginčams dėl to, kaip ji reagavo į dronų įskridimus į šalies oro erdvę.
