Lietuvos institucijos stebi pavojingą scenarijų, apie kurį viešai prabilta rugpjūčio pradžioje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas rugpjūčio 6 dieną teigė, kad Lietuvos žvalgyba mato Rusijos svarstomas galimas provokacijas Baltijos regione. Tarp vertinamų variantų įvardyta vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija.
Šis terminas reiškia veiksmą, kai išpuolis ar incidentas organizuojamas taip, kad kaltė būtų suversta kitai valstybei. Viešai aptartame scenarijuje galėtų būti mėginama panaudoti tariamai ukrainietiškus dronus arba jų dalis, o vėliau dėl galimo incidento apkaltinti Ukrainą.
Sprendimo dar nėra
Ministro pareiškimas nereiškia, kad toks smūgis jau įvyko arba kad jis neišvengiamai bus įvykdytas. R. Kaunas pabrėžė, jog Lietuvos institucijos stebi planavimą, tačiau neturi tikslios galimos operacijos datos. Taip pat nėra viešai paskelbta, kad Rusija būtų priėmusi politinį sprendimą pradėti konkretų išpuolį prieš Lietuvą ar kitą Baltijos valstybę.
Šis skirtumas šiuo metu yra esminis. Kalbama apie žvalgybinį vertinimą ir galimą scenarijų, o ne apie patvirtintą karinį incidentą. Todėl teiginiai, kad „Rusija jau smogė“ arba kad „karas prasideda Lietuvoje“, neatitiktų viešai pateiktos informacijos.
Vis dėlto įspėjimas nėra vien teorinis. Pasak ministro, dėl galimų provokacijų sustiprinta kai kurių kritinės infrastruktūros objektų apsauga. Situaciją vertina Lietuvos kariuomenė ir kitos saugumą užtikrinančios institucijos.
Taikinys – ne tik objektas
Jeigu būtų pasirinktas „netikros vėliavos“ scenarijus, jo tikslas galėtų būti ne vien fizinė žala konkrečiam objektui. Tokia operacija pirmiausia būtų skirta politiniam ir informaciniam poveikiui – sukelti sumaištį, paskleisti kaltinimus Ukrainai ir mėginti susilpninti Vakarų paramą Kyjivui.
Tokio pobūdžio provokacija galėtų būti nukreipta į kritinę infrastruktūrą, kurios sutrikimas iš karto sukeltų visuomenės nerimą. Tai gali būti energetikos, ryšių, transporto ar kiti strateginės reikšmės objektai. Tačiau Lietuvos institucijos viešai nenurodė konkretaus objekto, kuris būtų pasirinktas taikiniu.
Informacinė operacijos dalis tokio scenarijaus atveju būtų ne mažiau svarbi nei pats incidentas. Po galimo smūgio galėtų būti platinami suklastoti vaizdai, tariami įrodymai ar melagingos žinutės apie Ukrainos atsakomybę. Tokiu būdu būtų siekiama ne tik suklaidinti gyventojus, bet ir sukelti politinį spaudimą NATO valstybėse.
Latvija taip pat stebi rizikas
Lietuvos perspėjimas sulaukė reakcijos ir Latvijoje. Rugpjūčio 7 dieną Latvijos gynybos ministras Raivis Melnis teigė, kad jo šalies institucijos tuo metu nebuvo aptikusios požymių, jog būtų rengiami išpuoliai prieš konkrečius kritinės infrastruktūros objektus Latvijoje.
Vis dėlto Latvijos pusė nurodė, kad infrastruktūra yra stebima, o atsakingos institucijos turi parengtų priemonių, jei prireiktų reaguoti į incidentus. Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras taip pat vertino įvairių provokacijų ir hibridinių atakų scenarijų prieš Baltijos valstybes bei NATO riziką.
Tai reiškia, kad Baltijos šalių institucijos mato bendrą regioninę problemą, tačiau tai savaime nepatvirtina, jog konkretus išpuolis jau planuojamas konkrečioje vietoje ar konkrečią dieną.
Grėsmė gali prasidėti ne nuo tankų
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo vertinimuose Rusijos keliama rizika siejama ne tik su atvira karine agresija. Daug dėmesio skiriama hibridinėms priemonėms: kibernetinėms atakoms, sabotažui, šnipinėjimui, dezinformacijai, politiniam spaudimui ir bandymams išnaudoti visuomenės susiskaldymą.
2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad Baltijos jūros regiono infrastruktūra išlieka pažeidžiama. Dokumente taip pat pažymima, kad Rusija išlaiko dideles gynybos ir nacionalinio saugumo išlaidas, o Baltijos regione išlieka įtampa dėl strateginių objektų ir ryšių apsaugos.
Tokios aplinkybės paaiškina, kodėl net ir nepatvirtintas incidentas gali tapti rimtu išbandymu. Pakaktų kelių neaiškių vaizdų, melagingų pranešimų ar nedidelio infrastruktūros sutrikimo, kad informacinė erdvė būtų užversta kaltinimais. Pirmosiomis valandomis svarbiausia taptų ne tik nustatyti, kas įvyko, bet ir užkirsti kelią melagingai įvykių versijai.
Tačiau šiuo metu Lietuva nėra paskelbusi apie įvykdytą „netikros vėliavos“ operaciją, tiesioginį Rusijos smūgį ar artimiausiu metu nustatytą neišvengiamą grėsmę. Vieša informacija kalba apie stebimą planavimą, pasirengimą ir scenarijų vertinimą.
Situacija išlieka įtempta, bet faktai kol kas nepatvirtina, kad karas būtų prasidėjęs prie Lietuvos sienos. Tikslus pavojus būtų aiškesnis tik gavus naujų žvalgybos duomenų arba įvykus konkrečiam incidentui. Iki tol svarbu atskirti realų perspėjimą nuo socialiniuose tinkluose platinamų teiginių, kurie galimą scenarijų paverčia neva jau įvykusiu faktu.
