Ruduo kasmet pateikia užuominų.
Paukščiai traukia į pietus, pelės lenda į daržus: ką senoliai iš šių ženklų spręsdavo apie žiemą?
Ruduo kasmet pateikia užuominų, kurios verčia spėlioti, kokia bus artėjanti žiema. Vieni stebi išskrendančius paukščius, kiti žiūri, kiek uogų užderėjo šermukšniai, o dar kiti atkreipia dėmesį į miško gyvūnų elgesį. Lietuvių liaudies išmintyje tokių ženklų netrūksta – tačiau ar jie iš tiesų gali išduoti, kokių orų tikėtis?
Pirmiausia žvilgsnis krypsta į medžius
Senoliai tikėjo, kad medžių lapai gali padėti nuspėti žiemos pradžią ir trukmę. Jei rudenį lapai greitai nukrinta, esą šalčiai ateis anksčiau. O jeigu medžiai ilgai išlieka geltoni ir lapuoti, tikėtasi vėlyvesnės, bet ilgesnės žiemos.
Dar vienas dažnai minimas ženklas – šermukšnių uogos. Jų gausa liaudies tikėjimuose siejama su snieginga ir šalta žiema. Todėl rudenį žmonės neretai atidžiau pasižiūri į miško pakraščius ir sodus, kur raudonuoja šių medžių kekės.
Vis dėlto šie požymiai nėra patikimas būdas nustatyti būsimos žiemos temperatūrą ar sniego kiekį. Augalų būklę lemia ir pavasario šalnos, vasaros drėgmė bei kitos augimo sąlygos.
Paukščių skrydis – dar vienas senolių stebėtas ženklas
Rudenį dangumi traukiantys gervių ir žąsų pulkai daugeliui primena, kad šiltasis sezonas baigiasi. Liaudies meteorologijoje ankstyvas paukščių išskridimas buvo siejamas su greičiau ateisiančiais šalčiais.
Tačiau paukščių migraciją veikia ne vien būsimi orai. Svarbūs ir maisto ištekliai, dienos ilgumas, rūšies biologija bei sąlygos migracijos kelyje. Todėl vien iš paukščių skrydžio negalima patikimai spręsti, ar žiema bus ankstyva ir šalta.
Pelės ir voverės – ar jos jau ruošiasi šalčiams?
Ne mažiau dėmesio senoliai skirdavo gyvūnams. Jei voverės aktyviai kaupia maisto atsargas, o pelės vis dažniau pasirodo daržuose, sodybose ar pastatuose, tai būdavo laikoma ženklu, kad artėja šaltesnis metas.
Liaudies tikėjimuose šaltą žiemą pranašavo ir tankesnis laukinių gyvūnų kailis. Tačiau gyvūnų elgesys pirmiausia susijęs su natūraliais sezoniniais pokyčiais. Pavyzdžiui, graužikus į daržus gali traukti lengvai pasiekiamas maistas, o kailio pokyčius lemia sezoninis biologinis ciklas.
Ką sako rudens orai?
Senolių pastebėjimuose svarbūs buvo ir rugsėjo bei spalio orai. Ramus, sausas ruduo sietas su ramesne žiema, o drėgnas ir vėjuotas laikotarpis – su gausesniais krituliais.
Tokie spėjimai išliko iki šių dienų, nes žmonės nuo seno stengėsi pastebėti pasikartojančius gamtos dėsningumus. Vis dėlto vienų metų sutapimas dar nereiškia, kad tas pats pasikartos kitą žiemą.
Ar gamta tikrai gali išduoti, kokia bus žiema?
Gamtos stebėjimai gali daug pasakyti apie dabartinį sezoną, augalų būklę ir gyvūnų elgesį. Tačiau patikimai numatyti, ar Lietuvoje žiema bus šalta, šilta, snieginga ar drėgna, vien iš šermukšnių uogų, paukščių migracijos ar graužikų elgesio neįmanoma.
Ilgalaikėms orų prognozėms meteorologai naudoja atmosferos ir vandenynų duomenis, skaitmeninius modelius bei jų pokyčių analizę. Todėl senolių išmintį galima laikyti įdomia tradicija, o tikslesnės informacijos apie artėjančius orus verta ieškoti meteorologų prognozėse.
Kol kas gamta siunčia daugybę sezoninių ženklų, tačiau galutinį atsakymą, kokia bus žiema, pateiks ne pavienis paukščių pulkas ar gausus šermukšnių derlius, o realūs orų pokyčiai.
