Sekmadienį Lietuvoje įsigaliojo žiemos laikas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžiai visoje šalyje buvo persukti 1 valanda atgal. Tai reiškia, kad šviesusis paros metas prasideda anksčiau, o vakare truks trumpiau.
Žiemos laikas galios iki paskutinio kovo sekmadienio, kai laikrodžių rodyklės pasukamos valanda pirmyn ir bus įvedamas vasaros laikas.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), laikas keičiamas dukart per metus.
Sukti laiką visose Bendrijos šalyse buvo nutarta 1980 metais siekiant racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis tik ši tvarka jau ne vienerius metus kelia diskusijų.
Lietuvai pirmininkaujant ES, birželį tikimasi balsuoti dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo
Susisiekimo ministerijos teigimu, Lietuva tikisi, kad balsavimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo Europos Sąjungoje vyks kitų metų birželio pabaigoje, baigiantis Lietuvos pirmininkavimui Bendrijos Tarybai.
„Kitų metų vasarį šį klausimą aptarsime neformalioje ES transporto ministrų taryboje, o jau besibaigiant Lietuvos pirmininkavimui, birželio pabaigoje, dėl jo bus balsuojama. Matysime, koks bus sprendimas“, – BNS teigė susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį. Pasak L. Paškevičiaus, klausimas dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo jau įtrauktas į siūlomą pirmininkavimo darbotvarkę, tačiau dar laukiama galutinio Seimo pritarimo.
„Pirminis ir svarbiausias mūsų planas buvo šį klausimą įtraukti į darbotvarkę, nes girdime, kad nemažai valstybių narių nenorėjo to daryti. (…) Šiuo metu nėra tokio pasipriešinimo, kuris trukdytų šį klausimą įtraukti į Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę. Tai jau yra didelis nuveiktas darbas“, – teigė viceministras.
Anot jo, Lietuva dėl šio klausimo kalbėjosi su Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Šiaurės šalių ministrais, taip pat su Europos Parlamento nariais.
Pasak viceministro, šiuo metu laukiama Europos Komisijos studijos, kurios rezultatų tikimasi 2027 metų vasarį. Joje bus vertinamas galimas sezoninio laiko keitimo atsisakymo poveikis įvairioms sritims, įskaitant žemės ūkį, sveikatos sektorių.
„Europos Komisijos studija apims ir Lietuvą. Joje bus vertinamas galimas poveikis įvairiose srityse, įskaitant ekonomiką, gyventojų sveikatą ir kitus aspektus. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, šie klausimai bus apžvelgti bendrame Europos Komisijos vertinime“, – sakė politikas.
L. Paškevičiaus teigimu, ES valstybėms kol kas iki galo nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos, nes jų požiūriai į tai, kurį laiką reikėtų pasirinkti, skiriasi.
„Pietų Europos šalių požiūris panašus – jos taip pat būtų linkusios rinktis vasaros laiką, nes tai reikštų ilgesnius šviesius vakarus. Daugiausia iššūkių šis klausimas kelia Šiaurės šalims, ypač Suomijai, kur žiemos metu natūralios šviesos ir taip yra mažai. Pasirinkus nuolatinį vasaros laiką, rytai ten būtų dar tamsesni“, – aiškino viceministras.
„Siekiame, kad būtų atsisakyta sezoninio laiko keitimo, nesvarbu, ar būtų pasirinktas vasaros, ar žiemos laikas. Dauguma Lietuvos gyventojų apklausose išreiškia norą likti prie vasaros laiko“, – pabrėžė jis.
Ministerijos teigimu, Europos Komisija dar 2018 metais pasiūlė atsisakyti sezoninio laiko keitimo, o Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė 2019 metais. Tačiau procesas sustojo, nes ES valstybėms nepavyko susitarti dėl bendros pozicijos.
Pasak L. Paškevičiaus, jeigu susitarimo per Lietuvos pirmininkavimą pasiekti nepavyktų, Lietuva šį klausimą aptartų su Graikija, kuri pirmininkavimą ES Tarybai perims 2027 metų antrąjį pusmetį.
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse, laikrodžiai sukiojami du kartus per metus. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį laikrodžiai buvo pasukti viena valanda atgal, pereinant prie žiemos laiko.
