Kauno apylinkės teismui pripažinus negaliojančiu asociacijos „Lietuvos krepšinis“ Etikos, drausmės ir apeliacinės komisijos (EDAK) sprendimą dėl Roberto Javtoko etikos pažeidimo, organizacija svarsto galimybę kreiptis į aukštesnės instancijos teismą.
Byla kilo po televizijos laidoje „Nepatogūs klausimai“ nuskambėjusių R. Javtoko įžeidžių pasisakymų apie tuometinę Lietuvos moterų krepšinio rinktinės žaidėją Kamilę Nacickaitę-Van Der Horst ir jos šeimą. Dėl viešų buvusio krepšininko žodžių į asociaciją kreipėsi pati K. Nacickaitė-Van Der Horst.
Penktadienį paskelbtame teismo išaiškinime nurodyta, kad EDAK neturėjo teisinio pagrindo pradėti drausmės bylos. Be to, nagrinėdama bylą ir skirdama sankciją komisija, teismo vertinimu, peržengė savo kompetencijos ribas.
Vis dėlto teismas pripažino, kad R. Javtokas dėl savo statuso ir realios įtakos asociacijos nariams gali būti laikomas oficialiu asmeniu, kuriam iš esmės gali būti taikomas Kodeksas. R. Javtoko argumentai dėl asociacijos ar EDAK šališkumo pradedant ir nagrinėjant drausmės bylą bei priimant sprendimą teismo neįtikino.
Asociacijos „Lietuvos krepšinis“ generalinis sekretorius Dominykas Domarkas teigė, kad ši situacija vertinama ne tik kaip vienos konkrečios bylos klausimas. Jo teigimu, tai susiję su asociacijos drausminės sistemos stiprinimu ir teisinės praktikos formavimu. Kadangi panašių bylų Lietuvos teismų praktikoje yra nedaug, teismo išaiškinimai, pasak jo, svarbūs aiškinantis sporto savivaldos ir drausminių institucijų kompetencijos ribas.
D. Domarkas taip pat pabrėžė, kad EDAK sprendimas buvo paremtas asociacijos pozicija dėl pagarbos žmogui, jo orumui ir privatumui bei elgesio standartų, taikomų Lietuvos krepšinio bendruomenės nariams. Teismo sprendimas, jo teigimu, šios vertybinės pozicijos nepakeičia.
Asociacija nurodė gerbianti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ketinanti išsamiai įvertinti jame pateiktus teisinius argumentus. Tik po šio vertinimo bus sprendžiama dėl tolesnių teisinių veiksmų, įskaitant galimą kreipimąsi į aukštesnės instancijos teismą.
D. Domarko vertinimu, nepriklausomai nuo galutinės proceso baigties, tokios bylos yra svarbios ne tik Lietuvos krepšiniui, bet ir visai šalies sporto sistemai: jos formuoja teismų praktiką, padeda apibrėžti sporto organizacijų savireguliacijos ribas ir leidžia tobulinti drausminių institucijų veiklą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
