Šių metų lapkritį ir gruodį, kai kailiai būna aukščiausios kokybės, Lietuvos fermose planuojama užmigdyti apie 0,5 mln. žvėrelių. Iki 2027 metų pradžios visos šalyje dar veikiančios kailinių žvėrelių auginimo įmonės turi nutraukti veiklą.
Teismo paskirtas ekspertas apskaičiavo, kad dėl priverstinio ūkių uždarymo augintojai iš viso patirs beveik 64 mln. eurų žalą. Tačiau Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša BNS sakė, jog ūkininkai šį vertinimą laiko per mažu. Maždaug 50 ūkių teismo prašo atlyginti 113 mln. eurų nuostolius.
Asociacijos vadovo teigimu, ekspertas rėmėsi 2023 metų duomenimis, kai sektorius išgyveno itin sunkų laikotarpį, todėl jo apskaičiuota suma neatspindi dabartinės rinkos. Č. Tallat-Kelpša teigė, kad vertinant šiandienos rodiklius žalos dydis būtų kitoks.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 30 ūkių, tačiau keli jų jau sustabdė veiklą ir gavo valstybės pažadėtas kompensacijas. Dar dirbantys ūkiai žvėrelius augina iki leidžiamo veiklos pabaigos termino.
Č. Tallat-Kelpša, pats žvėrelius auginantis dviejuose ūkiuose, teigė, kad dalis augintojų pasitraukė, nes nebematė galimybės tęsti verslą.
Jo vertinimu, dabar rinkos sąlygos augintojams yra palankios, nes kailių kainos smarkiai pakilo. Vidutinė vieno kailiuko kaina siekia beveik 60 eurų, o didesni, tinkamos spalvos ir kokybės kailiai gali būti parduodami už 100 ar net 120 eurų. Pasak asociacijos vadovo, palyginti su praėjusiais metais, kainos praktiškai padvigubėjo.
Č. Tallat-Kelpša aiškino, kad kainų augimą lėmė pasibaigusios ankstesnės krizės ir gerokai sumažėjusi produkcija. Sektorių anksčiau paveikė perprodukcija, vėliau – COVID-19 pandemija ir karas. Dėl šių priežasčių gamyba sumažėjo maždaug 3–4 kartus. Be to, jo teigimu, kailis vėl tampa madingas ir siejamas su tvarumu.
Didžiausias žvėrelių skaičius Lietuvoje buvo auginamas 2014–2015 metais – tuomet jų buvo apie 2 mln.
Šiemet per kovą ir birželį vykusius du aukcionus parduota daugiau kaip 689 tūkst. lietuviškų kailiukų. Ruošiantis ūkių uždarymui, dar gali būti parduota apie 200 tūkst. kailiukų, todėl bendras šių metų skaičius, Č. Tallat-Kelpšos vertinimu, turėtų siekti apie 900 tūkst.
Bylą dėl 113 mln. eurų žalos atlyginimo maždaug 50 kailinių žvėrelių ūkių pernai rudenį pradėjo nagrinėti Regionų administracinis teismas. Šie ūkiai privalo nutraukti veiklą. Teismas paskyrė ekspertizę, kad būtų nustatyta galima kiekvieno iš 48 ūkių uždarymo žala.
Teismo Šiaulių rūmai pernai spalį ekspertizę pavedė atlikti Taurui Antanui Tupiniui ir bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismo atstovė Sigita Gamulėnienė BNS pranešė, kad gavęs ekspertizės aktą teismas procesą atnaujino. Kitas bylos posėdis numatytas rugsėjo 21 dieną.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2024–2026 metais dėl kompensacijų už kailinės žvėrininkystės veiklos nutraukimą kreipėsi 10 ūkių. Jiems išmokėta beveik 295,5 tūkst. eurų.
Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro duomenys rodo, kad šiuo metu 26 ūkių 31 fermoje laikoma beveik 574 tūkst. audinių. Dar 13 ūkių augina 5,3 tūkst. šinšilų.
Penkiose didžiausiose fermose, esančiose Radviliškio, Kauno, Utenos ir Šiaulių rajonuose, laikoma 363,3 tūkst. audinių.
Pagal Seimo priimtą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje turi nebelikti nuo 2027 metų.
Praėjusių metų rudenį Seimas svarstė galimybę draudimo įsigaliojimą atidėti dvejiems metams – iki 2029 metų sausio – ir išplėsti ūkininkų, galinčių gauti kompensacijas, ratą. Vis dėlto po pateikimo šis projektas toliau nebuvo svarstomas.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas neprieštarauja Konstitucijai.
