Artėjant naujiems mokslo metams, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad švietimo sistemai netrūksta iššūkių. Pasak jos, svarbiausios sritys bus ugdymo kokybė, mokinių emocinė sveikata ir įtraukusis ugdymas.
Ministrė Eltai teigė, kad rugsėjis kasmet pasitinkamas su pasiruošimu ir įvairiais darbais. Nors šių metų valstybiniai brandos egzaminai jau baigėsi, ministerija jau pradeda rengtis kitiems.
R. Popovienė pagrindiniu uždaviniu įvardijo valstybinius brandos egzaminus: nors jie ką tik užbaigti, pasirengimas kitų metų egzaminams jau turi prasidėti.
Mokytojų atlyginimai ir toliau augs
Ministrė patvirtino, kad mokytojų darbo užmokestis bus didinamas ir toliau. Pagrindiniai įsipareigojimai numatyti šakos kolektyvinėje sutartyje, o jiems įgyvendinti reikalingos lėšos suplanuotos trejų metų biudžete.
Atlyginimai bus keliami laikantis šakos kolektyvinėje sutartyje nustatytos tvarkos.
Emocinei sveikatai numatomi papildomi sprendimai
Viena sričių, kuriai, ministrės vertinimu, dar reikia papildomų sprendimų, yra mokinių emocinė sveikata. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo klausimu ketina dirbti kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėmesys bus skiriamas emocinės sveikatos stiprinimui, o iššūkių išlieka ir švietimo pagalbos srityje. Viena problemų – psichologų etatų užtikrinimas mokyklose.
R. Popovienė taip pat pabrėžė įtraukiojo ugdymo svarbą. Kadangi jis pradėtas įgyvendinti palyginti neseniai, šiai sričiai reikalingi papildomi darbuotojai ir finansavimas.
Mažesnis mokinių skaičius padėjo išsaugoti regionų gimnazijas
Kalbėdama apie klasių komplektavimą, ministrė priminė, kad pagrindiniai sprendimai buvo priimti dar 2025 metais. Tuo metu minimalus mokinių skaičius gimnazijose sumažintas iki 12.
R. Popovienės teigimu, dėl šio sprendimo regionuose pavyko išsaugoti beveik 42 gimnazijas ir 48 klases. Ministrė už tai dėkojo savivaldybėms.
Atskirai spręsti tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų klausimai Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose. Tai turėtų sudaryti sąlygas regionuose išlaikyti mažesnes lietuviškas ir tautinių mažumų, pavyzdžiui, lenkų, mokyklas.
Kitus sprendimus dėl mokyklų tinklo priima savivaldybės. Jos tvirtina mokyklų tinklo optimizavimo planus ir vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.
Vadovėlių trūkumo problema artėja prie finišo
Ministrė taip pat nurodė, kad vadovėlių aprūpinimo klausimas gerėja ir artėja prie sprendimo. Vis dėlto pavienių problemų dar liko – šiuo metu, pavyzdžiui, rengiamas fizikos vadovėlis, o darbai tęsiami ir rengiant leidinius tautinių mažumų mokykloms.
Pagal numatytą planą, iki 2027 metų ketinama išleisti ir įsigyti visus pradinių klasių tautinių mažumų gimtosios kalbos, taip pat lenkų kalbos, vadovėlius. 5–8 klasių vadovėlius planuojama baigti rengti ir įsigyti 2028 metais.
Šiuo metu ministerija renka informaciją apie vyresniųjų klasių vadovėlių poreikį, kad galėtų įvertinti, kiek jų trūksta. Tautinių mažumų mokykloms papildomai numatoma skirti 2 mln. eurų.
