Vasarai baigiantis pomidorams kyla didesnė grėsmė: vėsesnės naktys, dažnesnis lietus ir šiltnamiuose užsilaikanti drėgmė sudaro palankias sąlygas vienai pavojingiausių ligų – pomidorų marui, arba fitoftorozei. Sodininkė Roma Valutkevičienė įspėja, kad laiku nepastebėta liga didelę derliaus dalį gali sunaikinti vos per kelias dienas.
Vis dėlto tinkama priežiūra ir iš anksto taikomos profilaktinės priemonės gali padėti ligos išvengti.
Fitoftora plinta itin greitai
Pomidorų maras yra grybinė liga, kurios sukėlėjai gali išplisti labai sparčiai. Pasak R. Valutkevičienės, derlius kartais sunaikinamas vos per dvi ar tris dienas.
Infekcija į šiltnamį gali patekti iš aplinkinių laukų, ypač jei netoliese auginamos bulvės. Ligos sukėlėjai taip pat gali išlikti dirvožemyje ir laistant su vandens purslais patekti ant pomidorų lapų.
Didžiausia rizika paprastai kyla liepos pabaigoje ir rugpjūtį. Tuo metu naktys atvėsta, dažniau lyja, o drėgmė smarkiai padidėja.
Kai naktimis temperatūra nukrinta iki maždaug 15 laipsnių, drėgmė pasiekia net 90 procentų, o šiltnamyje susidaro kondensatas, lapai ilgiau išlieka šlapi. Ant drėgno lapo patekusios grybo sporos į jo vidų gali įsiskverbti per septynias ar aštuonias valandas.
Pirmieji požymiai – tamsios dėmės
Apie prasidedantį pomidorų marą dažnai išduoda ant lapų ir stiebų atsirandančios tamsios, lyg šlapios dėmės. Apatinėje lapų pusėje kartais matomos balkšvos apnašos.
Vaisiai ligos pradžioje gali atrodyti visiškai sveiki, tačiau tai dar nereiškia, kad jie nepažeisti. Po trijų ar keturių dienų dėmės gali pasirodyti ir ant pomidorų. Net nuskynus vaisių grybelis jau gali būti prasiskverbęs į jo vidų.
Dėl tokio greito plitimo sodininkė ragina nelaukti pirmųjų simptomų ir augalų apsauga pasirūpinti iš anksto.
Drėgmės valdymas – viena svarbiausių priemonių
Pomidorų maro prevencija prasideda dar ruošiant dirvą ir sodinant augalus. Į dirvožemį galima įterpti naudingųjų mikroorganizmų, pavyzdžiui, trichodermos grybų. Jie įsitvirtina žemėje ir padeda stabdyti ligų sukėlėjų patekimą iš dirvožemio ant augalų.
Pomidorų nereikėtų sodinti per tankiai. Būtina laiku genėti lapus, kad tarp augalų galėtų laisvai cirkuliuoti oras. Šiltnamyje neturėtų ilgai laikytis drėgmė, o sušlapę lapai turėtų kuo greičiau nudžiūti.
Laistant vandenį reikėtų pilti tik prie šaknų, nešlapinant lapų ir stiebų. Tam ypač tinka lašelinė sistema, kai vanduo pamažu tiekiamas prie kiekvieno augalo.
Mulčias padeda apsaugoti apatinius lapus
Profilaktikai naudinga dirvą mulčiuoti nupjauta žole, šienu arba šiaudais. Mulčias padeda išlaikyti drėgmę dirvoje ir sumažina tikimybę, kad laistant vandens purslai kartu su žemės dalelėmis pateks ant apatinių lapų.
R. Valutkevičienė rekomenduoja dirvą mulčiuoti nuo pat birželio. Taip ne tik sumažinomas dirvožemio taškymasis, bet ir sudaromos palankesnės sąlygos naudingiesiems mikroorganizmams.
Taip pat gali būti naudojamos mikrobiologinės priemonės, kurių sudėtyje yra naudingųjų bakterijų ar grybų. Sodininkė išskiria šieno lazdelę ir trichodermą.
Šieno lazdele galima purkšti lapus – ji juos kolonizuoja ir saulėje išlieka stabilesnė nei trichoderma. Pastaroji labiau tinka dirvožemiui purkšti arba laistyti.
Mikrobiologines priemones reikėtų naudoti reguliariai ir laikytis gamintojo instrukcijų. Purškiant svarbu apdoroti ir apatinę lapų pusę, kur liga gali pradėti vystytis nepastebimai.
Pirmąsias dėmes būtina pašalinti
Ligą pastebėjus ankstyvoje stadijoje, dalį derliaus dar galima išsaugoti. Pirmiausia reikia pašalinti visus akivaizdžiai pažeistus lapus ir vaisius, taip pat visas pajuodavusias augalo dalis.
Jeigu liga jau įsibėgėjo, vien biologinių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju naudojami augalams skirti fungicidai, tačiau juos būtina naudoti tiksliai pagal instrukciją.
Ypač svarbu laikytis laukimo laikotarpio – nurodyto laiko nuo augalų purškimo iki vaisių skynimo ir vartojimo.
Fitoftoros jau pažeistų vaisių išgelbėti neįmanoma, tačiau galima apsaugoti naujus lapus ir dar sveikus pomidorus. Vis dėlto, pasak sodininkės, veiksmingiausia derliaus apsauga yra profilaktika: laiku atlikus reikiamus darbus vėliau gali neprireikti nei chemijos, nei stipresnių priemonių.
