Iš Madeiros, prezidento Gitano Nausėdos pavadintos darbostogomis, grįžęs šalies vadovas susitiko su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Daukanto aikštėje vykusiame pokalbyje daugiausia dėmesio skirta oro gynybai, galimoms Rusijos provokacijoms ir sustiprintai strateginių objektų apsaugai.
Tačiau artėjant rudeniui prezidentui ir Vyriausybei teks spręsti ne tik saugumo klausimus. Jų laukia nesutarimai dėl pensijų didinimo rezervo, švietimo ir biudžeto. M. Sinkevičius pabrėžė neketinantis konkuruoti su Prezidentūra, tačiau politologas Ignas Kalpokas teigia, kad hibridinių grėsmių ir saugumo krizės sąlygomis valdžios dialoge gali pritrūkti aiškios lyderystės.
Susitikimas surengtas aptarti temų, kurioms, kaip teigė premjeras, atostogų kalendorius negalioja. Regione stiprinama strateginių objektų apsauga, Latvijos pasienyje su Baltarusija aptikti požeminiai tuneliai, o po dronų incidentų vis daugiau svarstoma, ar tai galėjo būti ne atsitiktiniai nuklydimai, bet tyčinės hibridinės provokacijos.
M. Sinkevičius sakė, kad gyvenama neapibrėžtu metu, todėl galimi įvairūs scenarijai, įskaitant sabotažą ir netikros vėliavos operacijas.
Premjeras taip pat nurodė norintis gauti aiškesnius atsakymus apie oro gynybos būklę. Dėl to jis paskelbė kitą dieną vyksiantis į Karmėlavą, kur ketina susipažinti su paveldėta situacija ir įvertinti, kaip ją būtų galima operatyviai pakeisti.
Politologas I. Kalpokas atkreipė dėmesį į tai, kad socialdemokratai nuo kadencijos pradžios valdo Krašto apsaugos ministeriją, tačiau premjeras vis dar stebisi, kodėl neįgyvendinami tam tikri sprendimai. Anot jo, susidaro įspūdis, kad M. Sinkevičius nuo šių klausimų atsiriboja, nors Krašto apsaugos ministras priklauso jo vadovaujamai Vyriausybei.
Rudenį laukia nesutarimai dėl pensijų ir švietimo
Saugumo tema kol kas leidžia Prezidentūrai ir Vyriausybei demonstruoti vieningą poziciją. M. Sinkevičius tikino besilaikantis principo, kurį aptarė ir su prezidentu: valdžiai reikia ne konkurencijos, o bendradarbiavimo.
Vis dėlto už gynybos klausimų ribų pozicijos išsiskiria. Prezidentas vetavo valdančiųjų sprendimą dėl PUPP kartelės, o Seimas jo veto turėtų svarstyti rugpjūčio pabaigoje.
Kalbėdamas apie pensijas, premjeras pabrėžė, kad tiek prezidentas, tiek jis pats siekia didesnių pensijų Lietuvos žmonėms. Jo teigimu, svarbiausia yra galutinis rezultatas, o ne tai, kas pasiūlymą pateikė ar gali prisiimti jo autorystę.
Skirtingai nei jo pirmtakė Inga Ruginienė, M. Sinkevičius į Vyriausybę atėjo jau vadovaudamas ir didžiausiai Seimo partijai. Formuojant ministrų kabinetą Prezidentūrai nepavyko išsaugoti visų savo pageidavimų. I. Kalpoko vertinimu, vykdomosios valdžios centras dabar daug aiškiau telkiasi aplink premjerą.
Politologas teigė, kad M. Sinkevičiaus įtaka Socialdemokratų partijoje, palyginti su I. Ruginiene, yra nepalyginamai didesnė. Pasak jo, premjeras yra ne tik partijos lyderis, bet ir užkulisinėje politikoje patyręs veikėjas, o tai jam suteikia papildomo svorio.
Politologas įžvelgia lyderystės stoką
Nors G. Nausėdos ir M. Sinkevičiaus santykiuose kol kas daugiau bendradarbiavimo nei atviros kovos, I. Kalpokas įspėja, kad nuolatinio dialogo metu gali pasimesti klausimas, kas konkrečiai prisiima atsakomybę.
Anot jo, tai ypač išryškėja įvykus incidentams, pavyzdžiui, nukritus dronui. Tokiais atvejais visuomenė tikisi matyti lyderį, kuris imtųsi tiesioginės atsakomybės ir aiškiai vadovautų veiksmams.
Rudenį prezidentui ir Vyriausybei teks ieškoti kompromisų dėl pensijų didinimo, švietimo bei valstybės biudžeto.
