Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas paragino Šiaurės Korėją pradėti derybas dėl formalaus Korėjos karo užbaigimo.
Šis siūlymas nuskambėjo tuo metu, kai Pchenjanas glaudina ryšius su Rusija ir stiprina savo, kaip „negrįžtamai“ branduolinės valstybės, statusą.
Abi Korėjos teisiškai vis dar yra karo būsenos. 1950–1953 metais vykęs konfliktas, prasidėjęs Šiaurės Korėjos puolimu, buvo sustabdytas paliaubomis, tačiau taikos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta.
Lee Jae-myungas savo pasiūlymą išsakė per ceremoniją, skirtą Korėjos išsilaisvinimo iš Japonijos 1910–1945 metų kolonijinio valdymo metinėms paminėti.
Prezidentas paragino abi šalis atsisakyti grasinimų ir kaip tiesiogiai suinteresuotoms konflikto pusėms pradėti diskusijas dėl ilgai trunkančio karo pabaigos. Jo teigimu, tokiame procese taip pat galėtų būti svarstomos veiksmingos priemonės Šiaurės Korėjos branduolinių pajėgumų plėtrai sustabdyti.
Šie žodžiai nuskambėjo po to, kai Šiaurės Korėja šią savaitę sukritikavo artėjančias kasmetines JAV ir Pietų Korėjos karines pratybas ir perspėjo apie stipresnes atgrasymo priemones.
Pchenjanas pastaruoju metu taip pat reiškia nepasitenkinimą dėl laipsniško Japonijos karinių pajėgumų didinimo Ramiojo vandenyno regione. Per kelias pastarąsias savaites Šiaurės Korėja paleido dvi raketas, Tokijui pažadėjus gynybą stiprinti su „skubumo ir krizės jausmu“.
Šiaurės Korėja ne kartą yra pareiškusi esanti „negrįžtama“ branduolinė valstybė. Tokia pozicija ypač išryškėjo po 2019 metais Hanojuje žlugusio Kim Jong Uno ir JAV lyderio Donaldo Trumpo susitikimo, kai šalys nesutarė dėl denuklearizacijos ir sankcijų sušvelninimo masto.
2025 metų birželį pareigas pradėjęs eiti taikdariškai nusiteikęs Pietų Korėjos prezidentas pakeitė karingo savo pirmtako kryptį ir pasiūlė branduolinį ginklą turinčiam Pchenjanui derybas be išankstinių sąlygų.
Liepą Pietų Korėjos susivienijimo ministras pareiškė, kad Seulas atsisakė kampanijos, kurios pagrindinis tikslas buvo spausti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinių ginklų. Vietoj to Pietų Korėja daugiausia dėmesio skiria Pchenjano branduolinės veiklos plėtros stabdymui.
Uždara Šiaurės Korėjos vadovybė į pakartotinius Lee Jae-myungo pasiūlymus kol kas neatsakė. Tuo metu Pchenjanas toliau stiprina karinius ryšius su Rusija.
Analitikų vertinimu, mainais už karių ir amunicijos tiekimą Rusijos kare Ukrainoje Šiaurės Korėja iš Maskvos gauna finansinę paramą, maisto, energijos išteklių ir karinių technologijų.
Manoma, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas vėliau šiais metais gali apsilankyti Rusijoje ir aptarti tolesnį ginklų tiekimą Maskvai.
Jungtinės Valstijos, pagrindinė Seulo saugumo sąjungininkė, Pietų Korėjoje yra dislokavusios apie 28,5 tūkst. karių. Jie padeda stiprinti šalies gynybą nuo Pchenjano keliamų karinių grėsmių.
JAV ir Pietų Korėjos jungtinių pajėgų vadovybės atstovas spaudai pulkininkas Ryanas Donaldas (Rajenas Donaldas) šią savaitę teigė, kad Šiaurės Korėjos dalyvavimas kare Europoje pakeitė grėsmės pobūdį, su kuria jo vadovaujami kariai gali susidurti Korėjos pusiasalyje.
Kalbėdamas apie pirmadienį prasidėsiančias ir 11 dienų truksiančias bendras Pietų Korėjos ir JAV pratybas, jis sakė, kad Šiaurės Korėjos kariai išmoko karo metu įgytų pamokų ir šias žinias parsivežė į savo šalį. Pasak jo, į šią grėsmę atsižvelgiama rengiant pratybas.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
