Sprendžiant tuoktis, dažniausiai galvojama apie šventę, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir teisiniai klausimai. Teisininkė, advokato padėjėja Iveta Jarašiūnaitė laidoje „Trūksta ryšio“ pabrėžė, kad iš anksto aptarti turto bei kitus teisinius aspektus verta tam, kad ateityje būtų išvengta skaudžių ir brangiai kainuojančių ginčų.
Lietuvoje kasmet vis dažniau sudaromos ikivedybinės ir povedybinės sutartys. Pasak teisininkės, žmonės į tokį dokumentą ima žiūrėti praktiškiau, o pokytį skatina didesnis visuomenės sąmoningumas ir teisinis švietimas.
I. Jarašiūnaitė vedybinę sutartį palygino su būsto draudimu: nors niekas nesitiki gaisro ar užliejimo, draudimas leidžia apsisaugoti nuo galimų skaudžių padarinių. Tokiu pačiu principu, anot jos, galima paaiškinti sutuoktiniui, kodėl verta iš anksto susitarti dėl turto.
Vedybų sutartyje galima nustatyti, kaip būtų sprendžiami su turtu susiję klausimai: kam priklausytų nekilnojamasis turtas, verslas, santaupos ar santuokos metu kaupiama pensija. Pagal bendrą taisyklę tokia pensija skyrybų atveju gali būti dalijama pusiau. Tačiau Lietuvoje į šį dokumentą negalima įtraukti moralinių nuostatų, klausimų dėl vaikų ar pareigų namuose.
Kas nutinka turtui, pirktam dar iki santuokos?
Viena dažnų situacijų – būstas įsigytas iki santuokos, tačiau paskola už jį po vestuvių mokama abiejų sutuoktinių. Teisininkė paaiškino, kad pats butas ir toliau lieka tam asmeniui, kuris jį pirko ir kurio vardu yra paskola.
Vis dėlto santuokos metu išmokėta paskolos dalis vertinama atskirai. Už ją kitam sutuoktiniui priklauso kompensacija, lygi pusei per santuoką grąžintos paskolos dalies.
Taip pat bendro turto režimas netaikomas dovanoms ir paveldėjimui, gautiems santuokos metu. Toks turtas išlieka jį gavusio sutuoktinio asmenine nuosavybe.
Nesusituokusiems partneriams gali tekti įrodinėti kiekvieną eurą
Teisininkė paneigė nuomonę, kad gyvenimas nesusituokus automatiškai reiškia paprastesnius teisinius santykius. Sugyventiniai pagal įstatymą nėra vienas kito įpėdiniai. Todėl vienam iš jų mirus, turtas gali atitekti tėvams ar kitiems artimiesiems, jeigu nebuvo sudarytas asmeninis testamentas.
Ne mažiau sudėtingas gali būti ir poros išsiskyrimas. Sugyventinių turtui nėra taikoma viena bendra dalijimo taisyklė, todėl kiekvieną reikalavimą tenka pagrįsti. I. Jarašiūnaitė pabrėžė, kad tokiais atvejais gali tekti kovoti dėl kiekvieno euro, o sutuoktinių skyrybos teisine prasme dažnai būna paprastesnės.
„Trūksta ryšio“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą sekmadieniais 19 val. rasite ir TV3 televizijos YouTube kanale.
- 01:40 – Kaip išsiskyrimo metu dalijamasi paskolomis?
- 05:15 – Skyrybų priežastis – išdavystė: kaip tai įrodyti?
- 14:00 – Ar skyrybų metu viskas dalijama 50/50?
- 14:40 – Ką vertėtų žinoti dar nesusituokusiems?
- 17:00 – Kaip neįžeidžiant partnerio kalbėtis apie vedybinę sutartį?
