Vos prieš kelias savaites Tauragės rajone gyvenantys Auksė ir Donatas susituokė. Jų nedidelė ir jauki šventė artimiausių žmonių apsuptyje tapo ne tik brandžios meilės įtvirtinimu, bet ir simboliniu naujo gyvenimo etapu.
Po daugelio metų, praleistų Anglijoje, pora artimiesiems pranešė nusprendusi grįžti gyventi į Lietuvą. Vestuvės, šilti apkabinimai ir vestuvinė suknelė – būtent tokios šventės jiems pakako, kad įprasmintų savo ryšį.
Jų keliai susikirto per pagalbą kitiems
Auksės ir Donato pažintis prasidėjo nuo bendros veiklos labdaros srityje. Auksė daugelį metų savanoriavo labdaros organizacijoje, o Donatas dirbo vežėju – paimdavo paruoštas siuntas ir pristatydavo jas žmonėms, kuriems reikėjo pagalbos.
Nors abu prisidėjo prie tos pačios misijos, ilgą laiką jie vienas kito nepažinojo. Auksė gyveno netoli Mančesterio, o Donatas dažniausiai būdavo netoli Londono.
Auksė žinojo, kad egzistuoja žmogus, itin daug padedantis organizacijai. Kiekvienais metais savanoriai rengdavo padėkos vakarą vežėjams ir kitiems prisidedantiems žmonėms, tačiau Donatas į šiuos susitikimus neatvykdavo.
Vėliau paaiškėjo, kad vyras tiesiog nemėgo dėmesio ir viešų padėkų. Auksė pasakojo, jog vienais metais kartu su kita savanore juokais svarstė, kad negali būti, jog tiek laiko padedančiam žmogui neįmanoma asmeniškai padėkoti. Jos net juokavo, kad po renginio važiuos jo ieškoti.
Tačiau tą patį rytą Donatas pats parašė, kad pasikeitus planams vis dėlto atvyks. Tai buvo pirmas kartas, kai Auksė jį pamatė gyvai.
Vis dėlto tą vakarą jų bendravimas buvo trumpas. Auksė padėkojo Donatui, kaip ir kitiems svečiams, jis pasisveikino, abu pabendravo bendroje kompanijoje, ir tuo jų pirmasis susitikimas baigėsi.
Po kelių susitikimų santykiai tapo rimtesni
Vėliau Auksė ir Donatas pradėjo bendrauti vis dažniau. Moteris pripažino, kad tuo metu išgyveno jautrų laikotarpį – visai neseniai buvo patyrusi skaudžias skyrybas.
Auksė prisiminė su kitomis savanorėmis kalbėjusi, kad galbūt jau gana padėti visiems aplinkui, kai pačios gyvenimas ima griūti. Ji svarstė, kad atėjo metas pasirūpinti savimi.
Donatas jai tapo reikšmingu palaikymu. Netrukus jis pasiūlė kartu išvežioti paramą vaikų dienos centrams. Tai buvo antrasis jų susitikimas.
Po jo pora greitai suplanavo ir trečiąjį pasimatymą. Tąkart Donatas turėjo reikalų Mančesteryje ir pasiteiravo, ar galėtų apsistoti pas Auksę. Šiandien ji mano, kad vyras tuo metu greičiausiai tiesiog norėjo ją geriau pažinti.
Jiedu daug kalbėjosi, o Donatui taip pat buvo nelengvas metas – jis svarstė, ar tęsti savo verslą. Vyras pasiūlė padėti Auksės vykdomoje paramos veikloje, ir jų santykiai pamažu susidėliojo į bendrą gyvenimą.
Pažadėjusi daugiau netekėti, ji vis dėlto pakeitė nuomonę
Po pirmųjų skyrybų Auksė buvo nusprendusi, kad daugiau niekada nesituoks. Augindama tris vaikus ji manė, jog šeimyninio gyvenimo jai jau pakanka. Tačiau pažintis su Donatu privertė šį sprendimą persvarstyti.
Donatas teigė simpatiją Auksė pajutęs nuo pat pirmojo susitikimo. Auksė pasakojo esanti atvira, žmonėse pirmiausia matanti jų vidines savybes, o ne skirstanti juos pagal lytį.
Vieną dieną jiedu rimtai pasikalbėjo. Auksė pastebėjo, kad Donatas jau praktiškai gyvena jos namuose, todėl reikėtų apsispręsti, kaip klostysis jų santykiai. Po šio pokalbio pora nusprendė pabandyti būti kartu.
Vėliau Donatas ryžosi pasipiršti. Tuo metu Auksė dirbo kirpėja, vedė mokymus ir turėjo vykti į kitą miestą, o Donatas dažnai ją veždavo.
Per vieną tokią kelionę jie nuvažiavo prie jūros. Būtent ten Donatas pateikė Auksėi netikėtą klausimą – pasipiršo.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
