Po rugpjūčio pradžioje Vilnių užklupusios liūties Perkūnkiemio gyventojai vis dar susiduria su jos padariniais. Į 16-ą aukštą jiems tenka kopti laiptais, o požeminėje aikštelėje apsemti automobiliai gali būti neberemontuojami. Vanduo užliejo namą, todėl vienas liftas iki šiol neveikia, o kitas naudojamas tik dalį dienos. Tuo metu gyventojai sako nesulaukiantys realios pagalbos, o administratoriai ir valdininkai atsakomybę perkelia vieni kitiems.
Per liūtį į požeminį garažą po šešiolikaaukščiu namu plūstelėjo stipri vandens srovė. Joje atsidūrė dešimtys gyventojų automobilių.
Gyventoja Rimgailė pasakojo, kad pamačius situaciją tapo aišku, jog gelbėti automobilių jau per vėlu – garaže viskas buvo apsemta ir plaukė.
Automobilių likimas neaiškus, o liftai vis dar neveikia
Požeminę aikštelę vanduo buvo užliejęs beveik iki kelių. Jį išpumpavo bendrovė „Grinda“, nes savaime vanduo būtų nutekėjęs sunkiai. Simono automobilis kol kas, regis, dar gali važiuoti, tačiau neaišku, kaip drėgmė paveiks variklį ir elektroniką ateityje – nėra garantijos, kad po metų transporto priemonė vis dar užsives.
Simonas teigė besijaučiantis beviltiškai: gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas ir laukia, kad kas nors prisiimtų atsakomybę. Kol kas vyras priverstas nuomotis kitą stovėjimo vietą, kuri kainuoja 50 eurų per mėnesį, nors, jo teigimu, už gyvenimą name tikimasi bent kokių nors garantijų.
Kita kaimynė Asta mano, kad jos automobilio išgelbėti nepavyks. Pasak vilnietės, transporto priemonė buvo smarkiai užlieta, todėl nukentėjo visa elektronika ir salonas, o pats automobilis greičiausiai bus nurašytas.
Vanduo pateko ne tik į stovėjimo aikštelę, bet ir į pirmąjį namo aukštą bei liftų šachtas.
Rimgailė prisiminė, kad pirmame aukšte vandens buvo tiek, jog atrodė esanti jame. Moteris sakė išsigandusi, kad gali paskęsti kartu su liftais, situaciją palygindama su filme „Titanikas“ matytais vaizdais.
Nuo liūties praėjo daugiau nei dvi savaitės, tačiau vienas liftas vis dar visiškai nenaudojamas, o kitas veikia tik nuo ryto iki ankstyvo vakaro.
Simonas pasakojo, kad antroje dienos pusėje gyventojai dar gali nusileisti liftu, tačiau grįžti juo nebegali. Todėl laiptais tenka nešti pirkinius ir kelti vežimėlius.
Gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti bendrovė už priežiūrą ima mokestį, o po užliejimo sąskaitos net padidėjo, tačiau problemos nesprendžiamos. Administratoriaus vadovas aiškino, kad ši situacija susijusi ne vien su konkrečiu pastatu, bet ir su viso miesto lietaus nuotekų sistema. Jo teigimu, namas yra žemiausioje vietoje, o pagrindinė problema – kvartalo lietaus tinklai, kuriuos turėtų spręsti ne administratorius.
Vilniaus lietaus nuotekų tinklą prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ atsakomybę pirmiausia sieja su šio ir aplinkinių namų projektuotojais bei statytojais.
„Grindos“ paviršinių nuotekų departamento vadovas Vilius Ankėnas teigė, kad projektuojant buvo padaryta nemažai klaidų. Pasak jo, visas didžiausias požeminis parkingas prijungtas prie vos 50 milimetrų skersmens siurblio, be to, iš požeminės aikštelės į lietaus surinkimo šulinėlius sujungtas ir vandens surinkimas iš viršaus.
Gyventojai laukia atsakymų ir svarsto teismą
„Grinda“ planuoja šias problemas spręsti kitąmet, netoliese įrengdama naują vandens kaupyklą. Kol institucijos aiškinasi, kas dėl užliejimo kaltas, gyventojams gali tekti kreiptis į teismą. Tam reikėtų ne tik pasirengti, bet ir patirti papildomų išlaidų, todėl lieka neaišku, ar visi nukentėjusieji tai pajėgs.
Panašių bėdų po liūties kilo ir kitoje vietoje – Leičių gatvėje, toliau nuo Perkūkiemio. Ten vanduo taip pat plūdo į požeminį garažą.
Vilnietė Akvilija sakė, kad iš savivaldybės gyventojai kol kas nesulaukė informacijos. „Grinda“ atvyko tik patikrinti, ar lietaus nuotekų tinklai nėra užsikimšę, tačiau kitokios pagalbos žmonės, pasak jos, negavo.
Vilniui trūksta lėšų lietaus nuotekų sistemai – surenkama mažiau nei trečdalis tam reikalingos sumos. Tuo metu kyla klausimų, kodėl Lietuvoje statytojams leidžiama projektuoti ir statyti pastatus taip, kad jie neapsaugomi nuo tokių situacijų. Aplinkos ministerija teigia, jog galiojantys įstatymai yra tinkami.
Kol institucijos daugiausia tikrina, ar dokumentai atitinka formalius reikalavimus, gyventojai lieka akis į akį su užliejimo padariniais – jiems tenka spręsti ir dėl sugadintų automobilių, ir dėl neveikiančių liftų.
