Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta daugiau nei 23,2 mln. tonų krovinių. Tai 7 proc. didesnis rezultatas nei tuo pačiu metu pernai.
Uosto direkcijos duomenimis, augimas pastebėtas beveik visose pagrindinėse krovinių grupėse.
Ryškiausiai kilo konteinerių krova. Šiemet jų perkrauta 8,3 mln. tonų – 11 proc. daugiau nei pernai. Standartizuotų konteinerių apyvarta viršijo 804 tūkst. TEU, o pilnų konteinerių srautas padidėjo 8 proc. ir sudarė 560 243 TEU.
Antrame pagal apimtį ro-ro krovinių segmente fiksuotas 4 proc. augimas – krova pasiekė beveik 3,9 mln. tonų. Per Klaipėdos uostą taip pat gabentos 207 107 transporto priemonės, tai yra 2 proc. daugiau nei pernai. Konteinerių ir ro-ro kroviniai kartu sudaro beveik 53 proc. visos uosto krovos.
Naftos produktų perkrovimas per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo 9 proc. ir priartėjo prie 2,5 mln. tonų. Suskystintų gamtinių dujų krova taip pat augo – jų perkrauta beveik 1,8 mln. tonų, arba 39 proc. daugiau nei prieš metus.
Grūdų krova padidėjo 8 proc., o trąšų – 14 proc. Metalo laužo rezultatas išliko beveik toks pats kaip pernai ir siekė beveik 700 tūkst. tonų. Augalinių riebalų ir aliejų srautas sudarė 301 tūkst. tonų – 78 tūkst. tonų daugiau nei pernai per septynis mėnesius.
Mažėjo iškasenų, statybinių medžiagų ir medienos krova
Ne visuose segmentuose rezultatai buvo teigiami. Iškasenų ir statybinių medžiagų krova sumažėjo iki 1,1 mln. tonų, o medienos perkrauta 225 tūkst. tonų.
Nuo metų pradžios į Klaipėdos uostą atplaukė beveik 3 tūkst. laivų. Kruiziniais laivais Lietuvą pasiekė beveik 47 tūkst. turistų – 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Klaipėdos uosto rezultatai išsiskyrė ir Baltijos šalių kontekste. Rygoje šiemet perkrauta 9,1 mln. tonų krovinių, arba 2 proc. mažiau nei pernai. Ventspilio uoste krova sumažėjo 21 proc., iki 3,9 mln. tonų, o Liepojoje ji krito 13 proc., iki 3,4 tonų krovinių.
