„Pamenu, kai patekau į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę, buvau laimingiausias žmogus pasaulyje. Atstovauti savo šaliai – didžiausia garbė bet kuriam sportininkui“, – asociacijos tinklalapyje sakė 1996 metų Atlantos olimpinių žaidynių prizininkas ir 1995 metų Europos vicečempionas Darius Lukminas.
Europos vicečempionas, olimpinės bronzos medalio laimėtojas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir buvęs vienas Kauno „Žalgirio“ lyderių paprastai vengia televizijos laidų bei tinklalaidžių. Vis dėlto šį kartą jis nusprendė viešai pasisakyti apie pastaruoju metu Lietuvos krepšinyje tvyrančią situaciją.
Lukminas teigė, kad kalbėti paskatino noras pasiekti žmonių širdis, paskatinti į aplinkybes pažvelgti objektyviai ir nekurstyti bereikalingų intrigų.
106 rungtynes Lietuvos rinktinėje sužaidęs ir 987 taškus pelnęs buvęs krepšininkas neslėpė, kad jį skaudina nuolatinė, jo vertinimu, nepamatuota kritika, kaltųjų paieškos bei mėginimai skaldyti krepšinio bendruomenę. Ypač griežtai jis įvertino raginimus boikotuoti rinktinę – tokius siūlymus D. Lukminas prilygino Tėvynės išdavystei. Jo teigimu, rinktinė atstovauja ne treneriams ar asociacijos vadovams, o Lietuvai.
Jis taip pat kėlė klausimą, kaip savo šalies rinktinės boikotą gali siūlyti žmogus, augęs Vokietijoje, ten gyvenęs, o dabar, pasak D. Lukmino, veikiausiai gyvenantis Amerikoje ir anksčiau dirbęs Lietuvos rinktinėje.
D. Lukminas 1995 metais buvo apdovanotas Gedimino ordino medaliu, o 1996-aisiais – Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Krepšininkas pabrėžė, kad kvietimas į Lietuvos rinktinę turėtų būti suvokiamas kaip didžiausia garbė. Jis nesupranta žaidėjų, kurie atsisako atstovauti šaliai, nors turi didelius kontraktus ir gyvena aukščiausio lygio sportinį gyvenimą. Pasak jo, žaidėjai turėtų būti dėkingi Lietuvai, taip pat savo seneliams ir tėvams, kurie kovojo bei rizikavo dėl laisvos valstybės.
Kaip pavyzdį D. Lukminas išskyrė Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį. Jo teigimu, abu krepšininkai visą savo sveikatą atidavė rinktinei, o Š. Marčiulionis dėl Lietuvos net galėjo atsisakyti dar ne vieno sezono NBA.
Paklaustas, kas galėjo lemti kai kurių žaidėjų sprendimą nebeatstovauti rinktinei – užkulisinė įtaka, patriotizmo stoka, atsakomybės trūkumas ar nenoras aukotis be atlygio, – D. Lukminas atsakė nesuprantantis, kaip galima nekovoti dėl savo šalies Trispalvės ir garbės. Jis taip pat apgailestavo, kad jaunimui, jo manymu, trūksta patriotizmo, ir svarstė, kaip tokie žmonės elgtųsi karo atveju.
Kartu buvęs krepšininkas įžvelgė ir kitų interesų. Jis nesupranta, kodėl visa kritika nukreipta į asociaciją „Lietuvos krepšinis“, nes Mindaugas Balčiūnas, jo teigimu, laimėjo demokratinius rinkimus ir buvo teisėtai išrinktas. Norintiems pakeisti vadovybę D. Lukminas patarė laukti kitų rinkimų ir juos laimėti. Jis taip pat mano, kad į situaciją buvo įtrauktas šalies prezidentas, nors, jo vertinimu, valstybės vadovui dabartinėje geopolitinėje situacijoje turėtų būti svarbesnių reikalų nei krepšinis.
D. Lukminas kritikavo ir, jo nuomone, tendencingą žiniasklaidos dėmesį. Jis atkreipė dėmesį, kad rengdamasi Europos čempionatui rinktinė laimėjo apie 75 ar 80 procentų rungtynių, tačiau šiomis pergalėmis ilgai nesidžiaugta. Tuo metu po nesėkmės kritika esą nesiliauja visą mėnesį. Pasak jo, tokia atmosfera ir susiskaldymas nepadės komandai laimėti.
Buvęs rinktinės žaidėjas taip pat nesutiko su priekaištais dėl trenerių emocingumo. Jis prisiminė, kaip Arvydas Sabonis aikštelėje garsiai reikalaudavo iš komandos žaidėjų daugiau pastangų. D. Lukmino vertinimu, tai buvo įprasta sportinė emocija ir noras laimėti, o ne siekis įžeisti. Jis mano, kad dabartiniai treneriai, palyginti su Sabu, tik kalba garsiau, tačiau jaunimas spaudimą esą priima pernelyg jautriai.
Ypač griežtai D. Lukminas atsiliepė apie abejones Rimo Kurtinaičio kompetencija. Jis priminė, kad treneris su dviem skirtingomis komandomis laimėjo tris Europos taures. D. Lukmino teigimu, R. Kurtinaitis turi šlovę ir pinigų, todėl galėtų ramiai ilsėtis, tačiau pasirinko darbą Lietuvos labui. Į rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, pasak jo, R. Kurtinaitis neatėjo pats prašytis – jis buvo pakviestas, nes laikomas geriausiu pasirinkimu.
D. Lukminas su R. Kurtinaičiu kartu žaidė ir pažįsta jį daugiau nei 35 metus. Jis trenerį apibūdino kaip profesionalą iki kaulų smegenų. Krepšininkas taip pat priminė, kad vadovaujant Kaziui Maksvyčiui Lietuvos rinktinė pralaimėjo Puerto Rikui ir nepateko į olimpiadą, tačiau tuomet tokio mėnesį trukusio kritikos srauto nebuvo.
Jo manymu, išvadas apie dabartinę rinktinę reikėtų daryti pasibaigus pasaulio čempionato atrankai, nes kol kas ji dar nepralaimėjo kelio į pasaulio čempionatą. D. Lukminas įsitikinęs, kad kai kurie žmonės tiesiog mėgina pasinaudoti rinktinės suklupimu.
Kalbėdamas apie asmeninį santykį su situacija, D. Lukminas sakė, kad jam skaudu matyti, kaip viskas klostosi Lietuvos krepšinyje. Jo įsitikinimu, valstybė žaidėjams suteikė pagrindą karjerai, todėl dabar jie turėtų atsilyginti atstovaudami Tėvynei. Į rinktinę, pasak jo, reikėtų kviesti tuos, kurie nori žaisti ir yra pasiruošę atiduoti širdį bei sveikatą už Lietuvą, o ne pasirinkti atostogas.
Jis prisiminė ir savo laikus, kai vasaros dažniausiai būdavo užimtos rinktinės pasiruošimu, Europos čempionatu ar olimpiada, o atostogoms likdavo vos pora savaičių. D. Lukmino teigimu, už Lietuvą reikia kovoti iki galo ir susitelkus. Tą patį, jo nuomone, daro ir R. Kurtinaitis, galėjęs atsitraukti, tačiau pasirinkęs atiduoti duoklę savo šaliai.
Pasak D. Lukmino, R. Kurtinaitis pergales ir pralaimėjimus dažniausiai išgyvena savyje ir išoriškai emocijų nerodo. Vis dėlto treneriui, kaip ir kiekvienam nuoširdžiai rezultato siekiančiam žmogui, nesėkmės skauda.
D. Lukminas taip pat pabrėžė, kad Europos čempionate rinktinė, netekusi dėl traumos iškritusio Roko Jokubaičio, parodė charakterį ir gerą žaidimą. Nors sudėtis nebuvo laikoma išskirtine ir daugelis komandą buvo nurašę, ji, jo vertinimu, daug ką įrodė kovingumu bei susitelkimu.
Kalbėdamas apie pasaulio čempionato atranką, buvęs krepšininkas atkreipė dėmesį, kad pasiruošimui skiriama labai mažai laiko dėl naujos FIBA atrankos sistemos. Jis taip pat teigė, jog treneriai negali kontroliuoti kiekvienos situacijos, pavyzdžiui, kai žaidėjas bėgdamas nukrenta ar suklysta atlikdamas perdavimą. Rungtynių su italais pabaigoje buvo padarytos keturios klaidos, tačiau, jo teigimu, visi žaidėjai atidavė jėgas ir kovojo iš širdies.
D. Lukminas ragino krepšinio bendruomenę nepamiršti, kad sporte būna ir pergalių, ir nesėkmių. Svarbiausia, jo manymu, nepalūžti, susivienyti, kovoti ir atsitiesti, nes Lietuva ne kartą įrodė esanti tikrų kovotojų valstybė, o vienybė yra didžiausias jos ginklas.
