Skrandžio vėžys neretai pradeda vystytis beveik nepastebimai. Pirmuosius negalavimus žmonės dažnai palaiko streso, netinkamos mitybos ar rėmens pasekmėmis, todėl į gydytojus kreipiasi tik ligai gerokai pažengus. Vis dėlto kai kurie simptomai gali būti svarbus signalas, kad delsti nebegalima.
Apie skrandžio vėžio rizikos veiksnius, lengvai praleidžiamus požymius ir atvejus, kai būtina kreiptis pagalbos, naujienų portalui tv3.lt pasakoja pilvo, stemplės ir skrandžio chirurgas, onkologas dr. Martynas Lukšta.
Negalavimai gali atrodyti visai nekalti
M. Lukšta skrandžio vėžį apibūdina kaip piktybinį naviką, susiformuojantį skrandžio gleivinėje. Dažniausiai tai nėra staiga atsirandanti liga – jos vystymasis gali trukti metų metus.
Prie svarbiausių rizikos veiksnių chirurgas priskiria ilgai nenustatytą Helicobacter pylori infekciją, netinkamą mitybą ir rūkymą. Įtakos gali turėti ir genetika, tačiau dažniau svarbus ilgalaikis aplinkos bei gyvenimo būdo poveikis.
Ankstyvoje stadijoje žmogus gali jausti tik nedidelį sunkumą po valgio, kartais pasireiškiantį rėmenį ar sumažėjusį apetitą. Tokius simptomus lengva paaiškinti stresu arba prastu maistu.
Gydytojas ragina atkreipti dėmesį į greitą pasisotinimą suvalgius nedaug, nuolatinį nuovargį ir nedidelį, bet nenutrūkstantį svorio kritimą. Jo teigimu, vien rėmens vaistais slopinant simptomus galima prarasti svarbų laiką.
Kada apsilankymo pas gydytoją atidėlioti nebegalima?
Jeigu rėmuo, pykinimas ar sunkumo jausmas nepraeina ilgiau nei porą savaičių, net ir vartojant tam skirtus vaistus, M. Lukšta pataria kreiptis į gydytoją.
Naujai atsiradę simptomai ypač svarbūs vyresniems nei 50 metų žmonėms. Nedelsiant vertėtų pasitikrinti, jei pasireiškia:
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- sunkumas ryjant;
- vėmimas;
- juodos išmatos;
- kiti kraujavimo požymiai.
Tokie simptomai, pasak onkologo, nėra priežastis dar palaukti.
Didesnė rizika nustatoma žmonėms, kuriems diagnozuota ir neišgydyta H. pylori infekcija, rūkantiems, taip pat tiems, kurių artimas giminaitis sirgo skrandžio vėžiu. Riziką didina ir vyresnis amžius bei vyriška lytis.
Vyresniems vyrams ši liga diagnozuojama maždaug dvigubai dažniau nei moterims. Papildomais rizikos veiksniais gali būti lėtinis gastritas ir reti paveldimi sindromai.
H. pylori infekcija gali ilgai nesukelti jokių požymių
Ypatingą dėmesį M. Lukšta skiria Helicobacter pylori bakterijai. Ji gali ilgą laiką išlikti skrandyje be aiškių simptomų, tačiau kartu sukelti lėtinį uždegimą ir palaipsniui keisti skrandžio gleivinę.
Šią infekciją galima nustatyti paprastu tyrimu, o gydyti – antibiotikais. Anksti išgydžius bakteriją, vėlesnė skrandžio vėžio rizika reikšmingai sumažėja.
Įtakos turi ir kasdieniai įpročiai. Sūdytas, rūkytas bei konservuotas maistas skrandyje gali virsti kancerogeninėmis medžiagomis, o šviežios daržovės ir vaisiai riziką mažina. Rūkymas taip pat laikomas reikšmingu veiksniu, o alkoholio vartojimas, ypač kartu su rūkymu, gali sustiprinti neigiamą poveikį.
Navikas gali augti ilgai, kol tampa pastebimas
Skrandžio vėžys dažnai nustatomas vėlyvose stadijose todėl, kad ilgą laiką nesukelia ryškių negalavimų. Skrandis yra tąsus organas, todėl navikas gali didėti dar kurį laiką, kol pradeda spausti aplinkinius audinius.
Vakarų šalyse padėtis skiriasi nuo Japonijos ar Pietų Korėjos, kur skrandžio vėžio patikrai skiriama daugiau dėmesio ir liga dažniau nustatoma anksčiau. Nuo ligos stadijos labai priklauso tolesnis gydymas.
Ankstyvos stadijos navikai gali būti pašalinami operuojant, o kai kuriais atvejais – endoskopiškai, neatliekant didelės apimties operacijos. Pažengus ligai, prieš operaciją ir po jos gali būti skiriama chemoterapija.
Priklausomai nuo situacijos, gydymas gali apimti ir taikinių ar imunoterapiją. Sprendžiant, kuris būdas tinkamiausias, svarbūs naviko biomarkeriai. Galutinį planą sudaro specialistų komanda – chirurgas, onkologas ir radiologas.
