Šiais laikais 600 ar 700 arklio galių sportiniame sedane jau nieko nebestebina. Tačiau prieš keturis dešimtmečius tokie skaičiai atrodė beveik neįtikėtini.
1986 metais „Audi“ inžinieriai sukūrė eksperimentinį automobilį, kuris iš vos 2,2 litro darbinio tūrio penkių cilindrų variklio išvystė 650 arklio galių. Jungtinėse Valstijose, Talladegos trasos tiesiosiose, šis ketverių durų automobilis pasiekė maždaug 350 km/val. greitį.
Tai nebuvo serijinei gamybai skirtas sportinis automobilis ar homologuotas lenktynių bolidas. Prototipas buvo sukurtas JAV rinkai skirto „Audi 5000 CS“ modelio, Europoje žinomo kaip „Audi 200“, pagrindu. Jo paskirtis – praktiškai pademonstruoti, ką gali automobilis, turintis turbokompresorių, „quattro“ visų varančiųjų ratų sistemą ir kruopščiai patobulintą aerodinamiką.
Amerikiečius ketinta įtikinti ne raliu, o greičiu
Devintojo dešimtmečio viduryje „quattro“ jau buvo tapusi svarbia „Audi“ pergalių pasaulio ralio trasose dalimi. Vis dėlto JAV pirkėjams ralio rezultatai nebuvo tokie įtikinami kaip amerikiečiams gerai suprantami greičio rekordai ovaliose trasose.
Todėl vokiečių gamintojas nusprendė savo technologijų pranašumą įrodyti būtent tokiu būdu. Bandymams pasirinkta „Talladega Superspeedway“ trasa, kurios didelę dalį galima įveikti beveik nesumažinant greičio.
Pagrindinis tikslas buvo peržengti 200 mylių per valandą ribą, atitinkančią maždaug 322 km/val., ir parodyti, kad visų varančiųjų ratų pavara naudinga ne tik važiuojant sniegu ar žvyru, bet ir didžiuliu greičiu ant lygaus asfalto.
650 AG iš mažo penkių cilindrų variklio
Iš išorės prototipas atrodė panašus į įprastą šeimyninį sedaną. Tačiau po standartines primenančiomis kėbulo formomis buvo paslėpta gerokai daugiau nei įprasta.
Automobilio pagrindu tapo 2,2 litro penkių cilindrų variklis. Jam buvo sumontuota keturių vožtuvų cilindrui galvutė, individualios droselinės sklendės, pakeista įsiurbimo sistema ir specialus išmetimo kolektorius. Didelis KKK turbokompresorius slėgį padidindavo iki 3,2 baro.
Atlikti pakeitimai leido išgauti 650 arklio galių. Tuo metu JAV parduodamas standartinis „5000 CS Turbo Quattro“ išvystė mažiau nei 200 AG, todėl eksperimentinio automobilio galia buvo daugiau nei tris kartus didesnė.
Tačiau vien variklio pajėgumo rekordui nepakako. Kad būtų sumažintas svoris, dalis kėbulo elementų pagaminta iš aliuminio ir kevlaro kompozitų. Įprasti stiklai pakeisti lengvomis plastikinėmis detalėmis, o salone palikta tik būtiniausia saugos ir telemetrijos įranga.
Dėl to sedano masė sumažėjo 400 kilogramų – iki 1 070 kg. Taigi toks galingas automobilis svėrė mažiau nei šiandieniniai maži miesto hečbekai.
Inžinieriai taip pat sumažino kėbulo prošvaisą, įrengė specialius aerodinaminius aptakus ir pašalino išorinius elementus, galėjusius trikdyti oro srautą. Šie pakeitimai padėjo išlaikyti automobilio stabilumą važiuojant itin dideliu greičiu.
Prie vairo sėdo ne ralio, o ovalų trasų specialistas
Iš pradžių rekordinį bandymą ketinta patikėti garsiam „Audi“ ralio lenktynininkui Walteriui Röhrliui. Vis dėlto ovalo trasa reikalavo kitokios patirties, todėl vairuotoju pasirinktas tris prestižinių „Indianapolis 500“ lenktynių pergales iškovojęs Bobby Unseris.
Iki amerikiečio įsitraukimo gamyklos komanda beveik trejus metus nesėkmingai mėgino peržengti 200 mylių per valandą ribą.
Atvykęs į bandymų vietą B. Unseris pasiūlė pakeisti pakabos ir aerodinamikos nustatymus. Išsikeltą tikslą jis įgyvendino jau per pirmąjį važiavimą.
1986 metų pavasarį užfiksuotas rezultatas nustebino autosporto pasaulį: vieną ovalo trasos ratą automobilis įveikė vidutiniu 322,88 km/val. greičiu, o tiesiosiose pasiekė 350 km/val.
