Valstybės kontrolei (VK) atskleidus rizikas, susijusias su neefektyviais karinės įrangos pirkimais, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasiūlė svarstyti galimybę dalį gynybai skirtų lėšų už planuojamus pirkinius sumokėti iš anksto.
VK audito duomenimis, neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis padidėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. pernai.
Penktadienį Seime žurnalistams J. Olekas teigė, kad būtina toliau sudaryti suplanuotų pirkimų sutartis. Jo manymu, kai kurių didelės apimties užsakymų atveju būtų galima taikyti avansinius mokėjimus, nes tokios įrangos vis tiek reikės, o tai leistų panaudoti gynybai skirtus pinigus.
Seimo vadovas atkreipė dėmesį, kad Rusijai tęsiant karą Ukrainoje ginkluotės paklausa išlieka didelė. Todėl Lietuva ne visada gali iš karto įsigyti reikiamos įrangos net ir tada, kai tam turi pakankamai lėšų.
Pasak J. Oleko, dalies užsakymo apmokėjimas avansu galėtų padėti įrangą gauti vėliau, kai ji būtų pagaminta ar atsilaisvintų tiekimo pajėgumai.
Politikas mano, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir Lietuvos kariuomenė gynybos pirkimų srityje dirba pakankamai intensyviai. Vis dėlto procesus, jo teigimu, gali užtęsti skirtingi ekspertų vertinimai dėl to, kokią karinę techniką reikėtų pasirinkti.
J. Olekas pabrėžė, kad ekspertų dalyvavimas yra naudingas, tačiau dėl nesutampančių nuomonių sprendimus tenka papildomai tikrinti. Kartais tai leidžia juos patobulinti, o kitais atvejais tik atitolina sutarties pasirašymą.
Premjeras pripažino, kad pirkimų tempas per lėtas
Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius penktadienį pareiškė, jog dabartinis gynybos įsigijimų tempas jo netenkina. Jo teigimu, šiuo metu panaudota 37 proc. šių metų gynybos biudžete numatytų lėšų.
M. Sinkevičius taip pat sakė, kad gynybos pirkimų stebėsena ir kontrolė bus vykdoma Vyriausybės kanceliarijos lygmeniu. Pasak jo, rugsėjo 3-iąją arba 10-ąją Vyriausybei turėtų būti pateikti mažiausiai 4–5 nutarimai dėl su oro gynyba susijusių įsigijimų.
VK auditas parodė, kad neįvykusių pirkimų dalis per metus išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 24 proc. 2023 metais iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, pirkimai neįvyko dėl kelių priežasčių: pasikeitusių poreikių, neparengtų operacinių reikalavimų, laiku nepateiktų tiekėjų pasiūlymų arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinų kainų.
VK taip pat nustatė, kad 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis užtruko nuo 30 iki 374 dienų. Tuo metu rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė neturėtų viršyti 180–240 kalendorinių dienų.
KAM pranešė, kad rudenį Vyriausybei pateiks projektus, skirtus gynybos įsigijimų procesams efektyvinti.
