Vilnietė Julija Bakkevold ryžosi atsisakyti Lietuvoje turėto sėkmingo verslo ir pradėti naują gyvenimo etapą Norvegijoje. Ten ji save realizavo dirbdama vaikų darželio virtuvės šefe. Savo istorija moteris parodė, kad kartais svarbiau už finansinę sėkmę tampa gera savijauta ir artimi, mylintys žmonės.
Odontologijos studijas paliko vos po pusmečio
Julijos gyvenimo kelias nebuvo tiesus. Kadangi jos mama dirbo odontologe, tėvai dukrai siūlė rinktis tą pačią profesinę kryptį. Vis dėlto po pusmečio studijų Julija suprato, kad odontologija jai netinka, todėl nusprendė ieškoti kito kelio.
Pragyvenimui ji kurį laiką užsidirbo dirbdama įvairius darbus – buvo įsidarbinusi kosmetikos ir juvelyrinių dirbinių parduotuvėse. Vėliau moteris įstojo į tuometinį Pedagogikos universitetą ir pasirinko buities kultūros specialybę, kuri tuo metu rengė darbų mokytojus.
Nors universitetą Julija baigė, mokytojos darbo taip ir nepradėjo. Tuo metu jai buvo svarbu įgyti aukštąjį išsilavinimą, o ši studijų kryptis atrodė tinkamiausia.
Verslas atnešė pajamų, bet neatnešė džiaugsmo
Baigusi studijas Julija pasuko į verslą. Tam įtakos turėjo draugė verslininkė, su kuria moterys vykdavo į užsienį, pirkdavo dideliais kiekiais moteriškus drabužius ir juos parduodavo Lietuvoje, Gariūnų turguje.
Verslui sekantis sėkmingai, jos netrukus atidarė savo parduotuvę Lenkijoje. Julija prisiminė, kad maždaug 2000–2003 metais visas gyvenimas sukosi aplink darbą ir verslą. Drabužius klientės pirko noriai, todėl užsidirbti pavykdavo ir jai, ir verslo partnerei.
Tačiau už finansinės sėkmės slypėjo asmeninis vienišumas. Didžiąją dalį laiko ir energijos Julija skyrė verslui, o toks gyvenimo būdas ilgainiui ėmė kelti abejonių.
Jos verslo partnerė buvo vyresnė ir turėjo šeimą, o Julija tuo metu buvo jauna bei vieniša. Moterys pakaitomis po dvi savaites gyvendavo Lenkijoje: partnerė dažnai būdavo kartu su vyru, o Julija vykdavo viena. Tuomet ji pradėjo svarstyti, ar dėl pinigų verta gyventi taip, kad gyvenimas neteiktų džiaugsmo. Galiausiai ji pripažino, kad pats darbas jai nepatiko.
Kelionė į Norvegiją pakeitė jos planus
Tuo laikotarpiu Julija atnaujino ryšį su sena bendraklase, gyvenusia Norvegijoje. Draugė pakvietė ją savaitei atvykti į svečius.
Maždaug 2006 metais išvykusi į Norvegiją Julija ten sutiko būsimą vyrą. Po savaitės grįžusi į Lietuvą ji jau suprato, kad jos gyvenimas netrukus pasikeis.
Moteris pradėjo tvarkyti verslo reikalus, uždarinėti veiklas ir mažinti įsipareigojimus. Su būsimu vyru jie dar dvejus metus palaikė santykius per atstumą, važinėjo vienas pas kitą, o 2008 metais Julija galutinai persikėlė gyventi į Norvegiją.
Atvykusi ji iškart ėmė mokytis norvegų kalbos. Tai buvo būtina, nes norvegų kalbos ji nemokėjo, o angliškai kalbėjo tik kukliai, todėl reikėjo ieškoti būdų įsilieti į darbo rinką.
Vis dėlto Lietuvoje įgytas pedagoginis išsilavinimas Norvegijoje buvo pripažintas. Kadangi šalyje trūko pedagogų, Julijai netrukus pavyko įsidarbinti darželyje. Tačiau po kurio laiko ji suprato, kad pedagogo darbas jai netinka.
