Vasarą vandens kokybei įtakos gali turėti ekstremalūs orai – smarkios liūtys, ilgai trunkančios sausros ir karščio bangos. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai perspėja, kad dėl to gali padidėti tiek cheminės, tiek mikrobiologinės taršos rizika. Šulinių vandenį vartojantiems gyventojams po tokių reiškinių rekomenduojama atlikti vandens tyrimus.
Po intensyvių kritulių į gruntinius vandenis gali prasiskverbti paviršinė tarša: žemės ūkyje naudojamos azotinės medžiagos, pesticidai, įvairūs cheminiai ir organiniai junginiai bei mikroorganizmai. NVSPL nurodo, kad nitritai ir nitratai į gruntinius vandenis taip pat gali patekti iš šalia esančių tvartų, vištidžių ar lauko tualetų.
NVSPL Cheminių tyrimų poskyrio vedėja Gintautė Gelumbauskienė pažymi, kad toksinėmis medžiagomis užterštas vanduo nebūtinai išsiskiria skoniu, kvapu ar spalva. Be to, tokios medžiagos nepašalinamos nei verdant, nei naudojant buitinius vandens filtrus. Todėl, jei yra pagrindo manyti, kad lietaus vanduo galėjo patekti į šulinį, būtina ištirti jo kokybę.
Po liūčių šulinio vandens geriau nevartoti nevirinto
Padidėjusią organinę taršą gali išduoti pasikeitusi vandens išvaizda: jis gali tapti drumstas, įgauti gelsvai rudą atspalvį arba salstelėjusį skonį. Jei į šulinį patenka naftos produktų, tai rodo rimtą požeminio vandens taršą. Tokiu vandeniu naudotis negalima – šulinį reikia išpumpuoti ir išvalyti.
Gausios liūtys į šulinius gali atnešti ir sveikatai pavojingų bakterijų bei kitų mikroorganizmų. Užteršto vandens vartojimas gali sukelti pykinimą, viduriavimą, vėmimą ir karščiavimą.
Bakterijas, kitaip nei chemines teršiančias medžiagas, galima sunaikinti verdant. Dėl to maistui rekomenduojama naudoti tik virintą šulinio vandenį.
Vandens kokybė gali suprastėti ir dėl kitų vasaros orų. Užsitęsus sausrai bei nukritus vandens lygiui šulinyje, jame padidėja įvairių medžiagų koncentracija. Dėl to gali pasikeisti vandens skonis, kvapas ir sumažėti jo saugumas.
Karštis taip pat sudaro palankias sąlygas patogeninėms bakterijoms daugintis, nes vandens temperatūra pakyla. Be to, vandeniui tekant plastikiniais vamzdžiais į jį gali patekti lakiųjų organinių junginių.
Artėjant vasaros pabaigai NVSPL specialistai pataria ištirti amonio, nitritų, nitratų, permanganato indekso, geležies ir mangano kiekį, taip pat patikrinti, ar vandenyje nėra Escherichia coli, enterokokų ir koliforminių bakterijų. Tokie tyrimai leidžia įvertinti, ar šulinio vanduo tinkamas vartoti, ir laiku nustatyti galimą cheminę arba mikrobiologinę taršą.
