Kodėl vaikų seksualiniu išnaudojimu įtariami dvasininkai neretai išvengia atsakomybės ir kaip tokius atvejus tiria pati Bažnyčia? Savo patirtimi TV3 Žinioms pasidalijo vilnietis menininkas Denisas Kolomyckis, kuris seksualinį išnaudojimą patyrė iš kunigo.
Pasak Deniso, viskas prasidėjo nuo to, kad kunigas įlįsdavo į jo palapinę, o vėliau ateidavo į kambarį. Apie tai stovyklos vadovei jis pranešė iškart, tačiau buvo apkaltintas tuo, kad dvasininkas esą yra labai gerbiamas ir mylimas, todėl tokie dalykai negalį vykti. Kai kitą savaitę į tą pačią stovyklą turėjo vykti jo brolis, Denisas garsiai prašė mamos jo neleisti.
Jis teigė, kad tokių atvejų buvo ne vienas ir ne du.
Apie patirtą prievartą prabilo suaugęs
Apie savo patirtį Denisas viešai prabilo jau būdamas suaugęs. Pristatydamas parodą jis papasakojo, kas jam nutiko vasaros stovykloje. Po šio pasakojimo žmonės pradėjo dalytis ir savo išgyvenimais: apie patirtą prievartą kalbėjo ir moterys, ir vyrai. Į parodą atėjusi šeima taip pat papasakojo apie panašią situaciją, nutikusią jų vaikui.
Pasibaigus parodai, Denisas nusprendė imtis veiksmų. Jis viską užrašė ir kreipėsi į Bažnyčią, suteikdamas jai galimybę pačiai reaguoti į žinomą situaciją.
Bažnytinis procesas apaugo tyla
Dėl jo istorijos buvo pradėtas bažnytinis tribunolas. Tačiau, pasak Deniso, procesas nepasibaigė aiškiu atsakymu ar sprendimu. Laiškai, kuriuos jis siuntė, liko neatsakyti, o tokia tyla tęsėsi maždaug metus – iki kunigo mirties.
Susitikimą kurijoje Denisas prisiminė kaip patirtį, labiau priminusią tardymą nei aukos išklausymą. Jį apklausė trys Bažnyčios atstovai: kunigas teisėjas, kunigas advokatas ir kunigas psichoterapeutas. Dalydamasis sunkiais istorijos epizodais jis pastebėjo, kad buvo glamžomas popieriaus lapas, o paprašius to nedaryti, pokalbis nesustojo. Jo teigimu, buvo klausinėjama, kodėl jis žiūrėjo į vieną ar kitą pusę ir kodėl sėdėjo sukėlęs kojas.
Denisas tai vertino ne kaip pagalbą aukai, o kaip stiprų psichologinį spaudimą.
Nauja byla priminė ankstesnius Bažnyčios teiginius
Jis iki galo taip ir nesužinojo, kaip toli buvo pažengęs Bažnyčios tyrimas ir koks sprendimas dėl jo istorijos buvo priimtas. Todėl išgirdęs apie Lietuvoje pradėtą didelę bylą, kurioje dėl galimos nusikalstamos veikos, trukusios daugiau nei 20 metų, minimi du kunigai, Denisas išsigando. Kartu, jo teigimu, ši žinia patvirtino, kad jo patirtis nėra vienintelis atvejis.
Denisas prisiminė, kad anksčiau, kai kreipėsi į Bažnyčią, iš jos buvo girdėjęs, jog tokių situacijų nėra. Susitikime su Gintaru Grušu arkivyskupas esą pasakė, kad kovodamas su Bažnyčia Denisas kovoja su milijonais žmonių ir milijonais kareivių. Šiuos žodžius jis suprato kaip grasinimą, rodantį, kad viešai kalbėdamas susidurs su didele minia.
Jo vertinimu, ši situacija rodo, kad Bažnyčia linkusi tylėti ir slėpti tai, kas vyksta. Denisas pabrėžė, kad neįmanoma nežinoti apie tokias situacijas net 2025 metais.
Bažnyčios ir teisėsaugos vaidmenį vertina skirtingai
Šiuo metu įtariami du kunigai, tačiau nei prokuratūra, nei Bažnyčia neatskleidė jų tapatybių. Neįvardytas net dvasininkas, kuris pripažįsta savo kaltę. Bažnyčios teisininkai aiškina, kad taip siekiama apsaugoti aukas.
Denisas teigė, kad kadangi bylą nagrinėja teisėsauga ir ji siekia užtikrinti sąžiningą bei teisingą procesą, jis pasitikėtų jos sprendimu. Tačiau Bažnyčios bandymą slėpti kunigo tapatybę jis vertina kaip atskirą klausimą.
Norint, kad Lietuvoje nebeliktų tokių vaikų seksualinio išnaudojimo bylų, jo manymu, būtina kuo labiau atskirti politiką ir teisėkūrą nuo Bažnyčios. Denisas pabrėžė, kad šiuo metu Bažnyčia stipriai veikia įvairias gyvenimo sritis, institucijas ir galios pozicijose esančius žmones, įskaitant Seimo narius bei įvairias grupes. Todėl, jo nuomone, ši atskirtis turi būti didelė.
Visą pokalbį galima išgirsti straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
