Rugsėjo 1-oji žymi ne tik naujų mokslo metų pradžią. Nuo šios datos daliai Lietuvos gyventojų keisis elektros tiekimo ir privalomojo sveikatos draudimo tvarka, studentai su negalia galės pretenduoti į finansinę pagalbą, o ūkininkams bus atvertas naujas paramos etapas.
Apžvelgiame svarbiausius pokyčius ir tai, ką gyventojams būtina žinoti.
Kai kuriems gyventojams elektra pigs
Nuo rugsėjo 1 d. daliai pažeidžiamų elektros vartotojų bus pradėta taikyti mažesnė visuomeninio tiekimo kaina. Tai aktualu žmonėms, kurie turi teisę į visuomeninį tiekimą, tačiau iki šiol elektrą pirko iš nepriklausomų tiekėjų.
Lietuvoje yra maždaug 418 tūkst. pažeidžiamų vartotojų, galinčių naudotis visuomeniniu tiekimu mažesne kaina. Vis dėlto šia galimybe naudojasi tik apie 40 proc. jų, o maždaug 242 tūkst. gyventojų tebėra nepriklausomų tiekėjų klientai.
Rugpjūtį taikomas vadinamasis „tylaus sutikimo“ modelis. Jei pažeidžiamas vartotojas neatsakys į nepriklausomo tiekėjo pranešimą, jo sutartis bus automatiškai nutraukta. Nuo rugsėjo 1 d. tokiam žmogui bus pradėta taikyti visuomeninio tiekimo kaina.
Skaičiuojama, kad visuomeninio tiekimo nepasirinkę pažeidžiami vartotojai šiuo metu gali permokėti apie 3–9 eurus per mėnesį, o kai kuriais atvejais – ir daugiau.
2026 m. antrąjį pusmetį pažeidžiamiems vartotojams taikomas 20 ct/kWh „Standartinis“ vienos laiko zonos visuomeninio tiekimo tarifas.
Mokslus baigusiems jaunuoliams gali atsirasti PSD prievolė
Nuo rugsėjo daliai mokyklas, profesines mokyklas ar studijas baigusių jaunuolių teks patiems pasirūpinti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis.
Iki rugpjūčio pabaigos šiemet mokslus baigę asmenys dar draudžiami valstybės lėšomis, tačiau nuo rugsėjo draudimo statusą lems tolesnė jų veikla. Jeigu jaunuolis nestudijuos, nepradės dirbti ir nesikreips į Užimtumo tarnybą, PSD įmokas jis turės mokėti savarankiškai.
2026 m. minimali mėnesio PSD įmoka yra 80,48 euro. Už rugsėjį ją reikės sumokėti iki rugsėjo pabaigos.
Asmenims, tęsiantiems nuolatines studijas Lietuvoje, savarankiškai PSD mokėti nereikės – jie ir toliau bus draudžiami valstybės lėšomis. Įsidarbinus pagal darbo sutartį, įmokas nuo atlyginimo apskaičiuos ir perves darbdavys.
Jeigu studentas studijas derins su savarankiška veikla, vykdoma pagal individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, PSD įmokos bus apskaičiuojamos pagal veiklos formą ir draudžiamąsias pajamas.
Vis dėlto valstybės lėšomis apdraustas savarankiškai dirbantis studentas neprivalo kas mėnesį mokėti minimalios PSD įmokos. Kartą per metus, iki gegužės pradžios deklaravus pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), reikės sumokėti nustatyto dydžio PSD įmokas nuo uždirbtų pajamų.
Europos Sąjungos šalyse, Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje studijuojantys asmenys gali likti draudžiami valstybės lėšomis, tačiau privalo pateikti studijas patvirtinančius dokumentus.
Išvykstantieji studijuoti į kitas šalis, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinę Karalystę, sveikatos draudimu turi pasirūpinti patys. Jei gyvenamoji vieta ir toliau bus deklaruota Lietuvoje, gali atsirasti pareiga savarankiškai mokėti PSD, todėl ilgesniam išvykimui svarbu deklaruoti išvykimą.
Studentai su negalia turi suspėti pateikti prašymus
Nuo rugsėjo 1 d. aukštosiose mokyklose studijuojantys žmonės, turintys vidutinę ar sunkią negalią, galės kreiptis dėl finansinės pagalbos. Prašymą kolegijai ar universitetui reikia pateikti iki rugsėjo 10 d.
Parama skiriama studentams, kuriems nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. pabaigos – darbingumo lygis) arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis. Taip pat svarbu, kad po negalios nustatymo atitinkamos pakopos studijos būtų pradėtos pirmą kartą.
Individualiesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį mokama 163,96 euro išmoka. Ji skiriama nepriklausomai nuo kitų studento gaunamų pajamų.
Prašymą galima pateikti per SPIS informacinę sistemą, tiesiogiai aukštajai mokyklai, el. paštu, registruotu paštu arba per jos studijų informacinę sistemą.
Per praėjusius metus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra paraiškas finansinei pagalbai gavo iš 27 aukštųjų mokyklų. Parama buvo skirta 713 studentų su negalia, iš viso panaudojant 888 tūkst. eurų.
Ūkininkams – naujas paramos etapas
Nuo rugsėjo 1 d. ūkininkai galės teikti paraiškas pagal priemonę „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiemet paraiškos bus priimamos iki rugsėjo 28 d., o šiam etapui numatyta ne mažiau kaip 17 mln. eurų.
Lėšos bus skiriamos investicijoms, kuriomis mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako emisijos, gerinama oro kokybė, taip pat biodujų gamybai iš ūkyje susidarančio mėšlo ir kitų biologiškai skaidžių žemės ūkio atliekų. Parama taip pat numatyta aukštesniems gyvūnų gerovės standartams diegti.
Priklausomai nuo numatytos veiklos, vienam projektui gali būti skirta iki 1,5 mln. eurų. Jei vykdoma tik privalomoji taršos mažinimo veikla, didžiausia paramos suma siekia 200 tūkst. eurų.
Įprastai finansuojama iki 65 proc. investicijų, tačiau jauniesiems ūkininkams ir tam tikriems gyvūnų gerovės projektams paramos intensyvumas gali būti padidintas iki 80 proc.
Šiemet keičiasi paraiškų vertinimo principai: pirmenybė bus teikiama mažesniems ūkiams ir pareiškėjams, kurie dėl tokios paramos kreipiasi pirmą kartą. Papildomų atrankos balų galės gauti jaunieji ūkininkai, pripažinti žemės ūkio kooperatyvai ir asmenys, ūkininkaujantys vietovėse, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių.
Keičiasi ir biodujų jėgainių finansavimas. Iki 97 kW galios jėgainių statybai ir įrengimui bus taikomi fiksuotieji įkainiai, todėl pareiškėjams nebereikės pateikti trijų komercinių pasiūlymų ir vykdyti pirkimų.
