Lietuvos sveikatos sistema gali pasigirti stipriais specialistais ir kai kuriose srityse pirmauja Europoje, tačiau šalia to išlieka išvengiamo mirtingumo, prevencijos, paslaugų prieinamumo regionuose ir visuomenės senėjimo problemos.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pokyčiai turi prasidėti dar prieš žmogui tampant pacientu – daugiau dėmesio būtina skirti visuomenės sveikatai, ligų prevencijai ir paties žmogaus atsakomybei. Tinklalaidėje „Lietuva sveiksta“ ministrą kalbino Laura Dabulytė.
Prioritetus padeda nustatyti specialistų komanda
Kukuraičio vertinimu, sveikatos priežiūra yra pernelyg sudėtinga sritis, kad ją galėtų visapusiškai išmanyti vienas žmogus. Todėl, jo teigimu, svarbu pasikliauti specialistų komanda.
Ministras sako, kad viceministrams reikia ne tik profesinių žinių, bet ir vadybinių gebėjimų, mokėjimo palaikyti dialogą, išgirsti žmones bei įvertinti, kas pacientui ir su juo dirbančiai bendruomenei sukuria didžiausią naudą.
Priimant sprendimus, anot jo, svarbu matyti kelis galimus kelius ir suprasti pasirinkimo priežastis. Sveikatos sistemoje susikerta daug skirtingų interesų, todėl reikalingas politinis dialogas. Pasiekus bendrą susitarimą, pokyčius įgyvendinti esą gerokai paprasčiau.
Visuomenės sveikata ilgą laiką buvo nustumiama į šalį
Ministras mano, kad visuomenės sveikatai iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Tai, jo teigimu, rodo ir šiai sričiai skiriamas finansavimas. Visuomenės sveikata pirmiausia turėtų padėti žmogui išlikti sveikam, o ne tik suteikti pagalbą jau susirgus.
Vienas svarbiausių prevencijos elementų yra informacija, nes žinojimas leidžia žmogui priimti sprendimus dėl savo sveikatos. Vis dėlto vien informacijos neužtenka – reikalingas bendruomenių palaikymas ir aplinka, skatinanti rinktis sveikesnį gyvenimo būdą.
Kukuraitis pabrėžia, kad atsakomybė turėtų būti pasiskirstyta: pirmiausia žmogus pats turi padaryti tai, ką gali dėl savo sveikatos, vėliau įsitraukia bendruomenė ir visuomenės sveikatos specialistai, o gydytojas – tada, kai prireikia jo kompetencijos. Anot ministro, gydytojas neturėtų vienas atsakyti už žmogaus sveikatą, jei pats žmogus dėl jos nieko nedaro.
Prevencinėse programose būtina pasiekti ir kitą pusę žmonių
Lietuvoje vis dar nemažai žmonių miršta nuo ligų, kurių galima išvengti arba kurias galima sėkmingai gydyti. Nors išvengiamo mirtingumo rodikliai gerėja, pokyčiai, ministro manymu, vyksta per lėtai.
Vienu svarbiausių uždavinių jis laiko didesnį gyventojų dalyvavimą prevencinėse programose. Jose dabar dalyvauja maždaug pusė žmonių, todėl būtina rasti būdų pasiekti likusią dalį. Jei dalyvavimas išaugtų bent iki 70 proc., būtų galima tikėtis kitokių rezultatų.
Anksti nustačius onkologines arba širdies ir kraujagyslių ligas, žmogaus galimybės gydytis ir išsaugoti gyvenimo kokybę yra gerokai didesnės. Nors diagnozė kai kuriems žmonėms kelia baimę, ji nėra nuosprendis – kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių suteikti pagalbą.
Valstybė, pasak ministro, turėtų užtikrinti šeimos gydytojams ir jų komandoms pakankamai išteklių, kad šie galėtų aktyviai kviesti žmones tikrintis. Taip pat svarstytinos motyvacinės priemonės komandoms, pasiekiančioms gerus prevencijos rodiklius.
Ne mažiau svarbi ir viešoji komunikacija: žmonėms reikia paaiškinti, kodėl verta tikrintis net tada, kai jie jaučiasi gerai, bei mažinti su diagnoze susijusias baimes. Ministro teigimu, medicina šiandien suteikia daug galimybių, tačiau svarbu, kad jos pacientus pasiektų laiku.
Sistema pasiekia gerų rezultatų, nors finansavimas mažesnis
Kukuraitis pabrėžia, kad Lietuvos sveikatos sistemoje yra daug stiprių pusių – tiek organizuojant procesus, tiek diegiant technologijas. Kai kuriose srityse Lietuva yra tarp Europos lyderių.
Kita vertus, sveikatos sistemai iš viešųjų lėšų, skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto, skiriama mažiau nei vidutiniškai Europoje. Nepaisant mažesnių finansinių galimybių, sistema ir joje dirbantys žmonės sugeba pasiekti gerų rezultatų.
Vienas iš prioritetų – sutrumpinti laiką, per kurį nauji vaistai tampa prieinami ir kompensuojami Lietuvos pacientams.
Jei sveikatos sistemai būtų skirta daugiau lėšų, pirmiausia reikėtų stiprinti viešąjį sektorių, kad paslaugos būtų kuo plačiau prieinamos. Rajonų, regionų ir universitetinės ligoninės turi galėti tinkamai vykdyti joms patikėtą misiją.
Didesnių investicijų, ministro teigimu, reikia slaugytojams – jų atlyginimams ir skaičiui didinti, nes šių specialistų trūksta. Papildomų galimybių atsirastų ir vaistams, gydymo technologijoms bei paslaugų prieinamumui.
Tačiau net ir turint dabartinį biudžetą svarbu gerinti vadybą. Kai kurios gydymo įstaigos procesus organizuoja efektyviai, o kitoms dar trūksta vadybinio pasirengimo. Pacientui kelias sistemoje turėtų būti kuo aiškesnis ir greitesnis.
Regionuose paslaugos turi išlikti prieinamos
Kalbėdamas apie paslaugų ateitį regionuose, ministras išskiria dvi skirtingas logikas. Viena jų teigia, kad aukščiausios kokybės paslaugas verta telkti centruose, kuriuose yra daugiau pacientų ir specialistų. Kita pabrėžia, kad tam tikra pagalba žmogui turi būti suteikta kuo arčiau jo gyvenamosios vietos.
Kukuraitis palaiko antrąjį požiūrį. Jo manymu, kai kurios paslaugos turi likti regionuose, kad žmonės jaustųsi saugūs. Tam tikrais atvejais reikėtų skirti bazinį finansavimą ne tik už suteiktą paslaugą, bet ir už galimybę konkrečiam regiono skyriui apskritai veikti.
Ministras nenorėtų, kad dėl kiekvienos paslaugos gyventojai būtų priversti vykti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Sveikatos priežiūros tinklas keičiasi, tačiau būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp paslaugų kokybės ir jų pasiekiamumo.
Vaikų sveikatai įtaką daro maistas ir ekranai
Vienas ryškiausių vaikų sveikatos signalų yra antsvoris. Šią problemą, ministro teigimu, reikia spręsti pasitelkiant šeimą ir švietimo sistemą.
Vienas iš jo tikslų – kad mokyklose vaikai galėtų gauti valstybės finansuojamą sveiką maistą. Kukuraitis kaip pavyzdį mini Skandinavijos šalis ir Estiją. Jo nuomone, jei vaikas kasdien mokykloje renkasi sveiką maistą, tikėtina, kad tokie įpročiai išliks ir suaugus.
Kita svarbi tema – ekranų ir telefonų naudojimas. Ministras pasisako už nacionalinį sprendimą, kad šio klausimo nereikėtų atskirai spręsti kiekvienai mokyklai ar šeimai.
Ekranai veikia visus, tačiau vaikams atsispirti pagundoms ypač sunku. Todėl pagalbos reikia ir tėvams, ir mokykloms. Svarbus vaikų užimtumas sporto, meno veiklose ir būreliuose, tačiau ne visos šeimos gali sau leisti mokamas veiklas. Dėl to daugiau galimybių turėtų užtikrinti valstybė ir savivaldybės.
Senstančiai visuomenei trūksta ilgalaikės priežiūros
Lietuva, ministro vertinimu, dar nėra tinkamai pasirengusi visuomenės senėjimui. Vyresnio amžiaus žmonių daugėja, o jiems reikalingų paslaugų vis dar nepakanka.
Anksčiau senolių priežiūrą dažniau prisiimdavo šeimos, tačiau šiandien gyvenimo modelis pasikeitęs. Kai šeimoje atsiranda nuolatinės priežiūros reikalingas žmogus, vienam iš artimųjų neretai tenka mažinti darbo krūvį arba pasitraukti iš profesinės veiklos.
Kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi savo namuose, šeimai turėtų padėti specialistų komanda. Šiuo metu tokios pagalbos daugeliu atvejų dar trūksta. Reikia plėtoti ilgalaikės priežiūros sistemą, kurioje sveikatos ir socialinės paslaugos būtų teikiamos kartu, o žmogui bei jo artimiesiems nereikėtų blaškytis tarp skirtingų institucijų aiškinantis, kokia pagalba jiems priklauso.
Ministras nori greitesnės ir aiškesnės sistemos
Kadencijos pabaigoje Kukuraitis norėtų matyti sparčiau veikiančią sveikatos sistemą. Žmogui turėtų būti aišku, kur kreiptis ir kokios pagalbos jis gali tikėtis.
Ministro teigimu, būtina investuoti ne tik į gydymą, bet ir į tai, kas padeda išvengti ligų: visuomenės sveikatą, prevenciją ir sveikus vaikų įpročius. Taip pat reikia ruoštis visuomenės senėjimui bei kurti sistemą, kurioje žmogus neliktų vienas ieškodamas skirtingų paslaugų.
Sveikata nėra vien gydytojo ar ministerijos atsakomybė. Kiekvienas žmogus turi pradėti nuo savęs, o valstybės pareiga – sudaryti sąlygas sveikai gyventi, laiku pasitikrinti ir gauti reikalingą pagalbą kuo paprasčiau.
