Ukrainai siekiant sąjungininkų pagalbos padengti daugiau nei 23 mlrd. eurų siekiantį gynybos biudžeto deficitą, Europos pareigūnai sunerimo. Kaip rašo „The New York Times“, ši situacija rodo sparčiai augančią karo kainą. Tuo metu Rusijos biudžeto duomenys atskleidžia, kad šiemet jos išlaidos karui taip pat smarkiai išaugo.
Apie Ukrainos gynybos biudžeto trūkumą Volodymyras Zelenskis viešai prabilo rugpjūčio pabaigoje vykusiame „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime. Toks didelės apimties prašymas nustebino ir susirūpino ne vieną Europos pareigūną, skelbia NYT.
Europos šalyse suprantama, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo, tačiau tokio masto finansinio trūkumo nebuvo tikėtasi. Tai laikraščiui anonimiškai nurodė keturi Europos diplomatai. Pasak dviejų Europos pareigūnų, privačiuose pokalbiuose kai kurie europiečiai taip pat svarsto, ar Kyjivas lėšas naudoja pakankamai efektyviai.
Šiuo metu Europos pareigūnai aiškinasi, kaip susidarė deficitas, kokia yra tiksli jo suma, ar papildomų pinigų reikia jau šiais metais ir kokiu būdu juos būtų galima skirti. Pirmadienį ES ekonomikos komisaras Valdis Dombrovskis kalbėjosi su Ukrainos premjeru Serhijumi Koreckiu. Po susitikimo Europos Komisijos atstovas spaudai Balazsas Ujvari teigė, kad pirmiausia būtina susidaryti aiškų vaizdą apie Ukrainos biudžeto ir finansų padėtį.
Deficito kilmė kol kas nėra aiški. V. Zelenskis sakė, kad Gynybos ministerija, vadovaujama buvusio ministro Mychailo Fedorovo, panaudojo metų pabaigai numatytas lėšas. Tačiau pats M. Fedorovas neigė, jog jo vadovavimo ministerijai laikotarpiu galėjo susidaryti toks didelis trūkumas.
Pasak NYT, papildomos paramos prašymas gali dar labiau apsunkinti Ukrainos santykius su sąjungininkais. Tai vyksta tuo metu, kai dėl sumažėjusios JAV pagalbos Europos finansavimas Kyjivui tapo ypač svarbus. Vis dėlto Europos vyriausybės privalo derinti paramą Ukrainai su savo vidaus išlaidomis ir vengti rinkėjų nepasitenkinimo.
Aštuoni NYT šaltiniai nurodė, kad praktiškai vienintelis būdas greitai suteikti Ukrainai papildomų lėšų gali būti paspartinti ES paskolos mechanizmą. Jis patvirtintas balandį ir per dvejus metus numato beveik 85,9 mlrd. eurų skyrimą Kyjivui. Tačiau susitarimas dar nėra arti, o toks sprendimas, laikraščio vertinimu, galėtų sukurti naują finansavimo trūkumą kitų metų pabaigoje.
Ukrainos finansinė padėtis tapo ryškiu priminimu, kad paramos šaliai kaina didėja. Ukrainos užsienio politikos specialistė ir Vokietijos tyrimų instituto „Marshall Fund“ vyresnioji mokslo darbuotoja Olena Prokopenko „The New York Times“ sakė, kad objektyviai karas tapo brangesnis.
Apie didėjančias išlaidas kalbėjo ir Ukrainos parlamento Biudžeto komiteto pirmininkė Roksolana Pidlasa. Jos teigimu, finansinės spragos atsiranda todėl, kad kiekvienais metais karas kainuoja vis daugiau, o Rusijai keičiant taktiką Ukrainos padėtis tampa sudėtingesnė. R. Pidlasa taip pat nurodė, kad sustiprėjusios Rusijos atakos prieš Ukrainos pramonę, įskaitant metalurgijos sektorių ir grūdų eksportą, vien per praėjusį mėnesį sumažino šalies pajamas maždaug perpus, palyginti su tikėtomis.
Rusija karui išleidžia 23 mln. eurų per valandą
Rusijos federalinio biudžeto išlaidos karui su Ukraina per pirmąjį 2026 metų pusmetį pasiekė rekordinį lygį – 10,687 trln. rublių, arba apie 98,2 mlrd. eurų. Tokius skaičiavimus, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, pateikė Vokietijos Tarptautinio saugumo problemų instituto mokslinis bendradarbis Janisas Klugė.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, kariuomenei ir ginklų gamybai skirtos išlaidos padidėjo 30 proc., arba 2,46 trln. rublių – maždaug 22,6 mlrd. eurų. Palyginti su 2024 metų sausio–birželio mėnesiais, jos išaugo 65 proc. – 4,211 trln. rublių, arba apie 38,7 mlrd. eurų. Palyginti su 2023 metais, augimas siekė 145 proc., o su pirmaisiais karo metais – 285 proc. Lyginant su ikikariniais 2021-aisiais, karinės išlaidos padidėjo daugiau nei penkis kartus.
Vidutiniškai Rusijos karo mašinai kas mėnesį teko 1,78 trln. rublių, arba maždaug 16,4 mlrd. eurų. Tai reiškia apie 59 mlrd. rublių per dieną – maždaug 542 mln. eurų – ir 2,5 mlrd. rublių, arba apie 23 mln. eurų, per valandą.
Per pirmąjį pusmetį karinėms reikmėms buvo panaudota 43,8 proc. visų federalinio biudžeto išlaidų. J. Klugė tai pavadino nauju visų laikų rekordu. Vertinant pagal biudžeto pajamas, dalis dar didesnė: kariuomenei ir gynybos pramonei teko 57,3 proc. visų į biudžetą gautų pinigų. Prieš metus šie rodikliai sudarė atitinkamai 39,2 proc. išlaidų ir 46,8 proc. pajamų, o prieš karą – 20 proc. ir 19,8 proc.
J. Klugės skaičiavimu, lygiai du trečdaliai Rusijos karinio biudžeto yra įslaptinti. Per pirmuosius šešis mėnesius pagal viešas gynybos biudžeto eilutes buvo išleista 3,546 trln. rublių, arba apie 32,6 mlrd. eurų, o pagal uždaras – 7,141 trln. rublių, arba maždaug 65,6 mlrd. eurų. Įslaptintos išlaidos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 42 proc., o lyginant su ikikariniu laikotarpiu – daugiau nei septynis kartus.
Nuo 2022 metų pradžios Kremlius kariuomenei ir ginklų pirkimui iš viso skyrė 57,144 trln. rublių. Tai yra apie 525 mlrd. eurų arba 660 mlrd. JAV dolerių, skaičiuojant dabartiniu oficialiu kursu. Ši suma prilygsta didžiajai daliai Rusijos centrinio banko aukso ir užsienio valiutos atsargų, kurios rugpjūčio 1 dieną siekė 720,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 618 mlrd. eurų. Be to, ji 2,2 karto viršija visų šalies aukso atsargų vertę – 292,8 mlrd. JAV dolerių, arba apie 251 mlrd. eurų.
Į 2026 metų biudžetą Rusijos vyriausybė iš pradžių įrašė 6,7 proc. BVP siekiančias gynybos išlaidas. Tačiau realus rodiklis buvo maždaug pusantro karto didesnis: per šešis mėnesius jos sudarė 10,5 proc. pusmečio BVP, apskaičiavo J. Klugė. Dėl to didėja biudžeto deficitas – rugpjūčio pradžioje jis siekė 6,45 trln. rublių, arba apie 59,3 mlrd. eurų, ir jau dvigubai viršijo visiems metams planuotą sumą.
Rusijos biudžetui antrus metus iš eilės susiduriant su ryškiu pajamų iš naftos ir dujų mažėjimu, vyriausybė nuo pavasario trečdaliu sumažino civilinėms reikmėms skirtas išlaidas. Taip pat buvo nurodyta 15 proc. sumažinti valstybinių agentūrų darbuotojų skaičių, „Bloomberg“ teigė su situacija susipažinę šaltiniai. Jų pateiktais duomenimis, Finansų ministerijos vidaus skaičiavimai rodė, kad iki metų pabaigos biudžeto trūkumas gali išaugti iki 9 trln. rublių, arba maždaug 82,7 mlrd. eurų, jeigu nebus imtasi sudėtingų išlaidų mažinimo priemonių, rašo „The Moscow Times“.
