Geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo trikdžiai toliau veikė energetikos rinkas. Praėjusią savaitę gamtinių dujų kaina JAV rinkoje sumažėjo 1,7 proc., tačiau Nyderlandų TTF prekybos taške ji išaugo apie 3 proc. Brent naftos vidutinė kaina pakilo 7,6 proc., o Lietuvoje benzinas pabrango 4,8 proc., dyzelinas – 4,1 proc., suskystintos naftos dujos (SND) – 2,6 proc. Biokuro kaina padidėjo 3,2 proc.
Didmeninė elektros kaina Lietuvoje šoktelėjo 34 proc. – tam įtakos turėjo planiniai „NordBalt“ jungties su Švedija remonto darbai ir brangios elektros gamybai naudojamos gamtinės dujos. Per savaitę šalyje pagaminta elektros energija sudarė 108 proc. suvartoto kiekio ir patenkino 96 proc. viso šalies poreikio.
Dujos Europoje brango, JAV rinkoje – pigo
Rugsėjo 4–11 d. Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų savaitės vidutinė kaina padidėjo 2,99 proc. ir siekė 73,3 Eur/MWh. Savaitę anksčiau, rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d., ji sudarė 71,2 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF dujų kainos vidurkis buvo 32,24 Eur/MWh, o 2024 metais – 37,56 Eur/MWh.
Gamtinių dujų ateities sandoriai rodo, kad artimiausiu metu jų kaina gali būti 1–8 Eur/MWh didesnė, nei prognozuota prieš savaitę. Kainos gali svyruoti nuo 32 iki 80 Eur/MWh.
JAV HENRY HUB prekybos taške rugsėjo 4–11 d. dujų savaitės vidurkis sumažėjo 1,72 proc., iki 2,85 USD/MMBtu. Ankstesnę savaitę jis buvo 2,90 USD/MMBtu, o prieš metus tuo pačiu metu – 2,99 USD/MMBtu. Ateities sandoriai leidžia prognozuoti 2,82–3,46 USD/MMBtu kainų intervalą.
Inčukalnio dujų saugykla užpildyta apie 47,06 proc.; prieš savaitę jos užpildymas siekė 45,94 proc., o prieš metus – 53,83 proc. Saugykla pradėjo pildytis pasibaigus vamzdynų tarp Latvijos ir Lietuvos remontui. Europos saugyklos užpildytos apie 68,04 proc., palyginti su 66,59 proc. prieš savaitę ir 80,60 proc. tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Per Klaipėdos SGD terminalą rinkai per savaitę patiekta 471,34 GWh gamtinių dujų. Savaitę anksčiau šis kiekis siekė 419,36 GWh. Lietuvoje suvartota 161,17 GWh dujų – 1,21 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai suvartojimas sudarė 162,18 GWh. Į Latviją išsiųsta 321,98 GWh, palyginti su 290,52 GWh savaitę anksčiau.
Biodujų gamyklose pagaminta 7,63 GWh dujų – 10,86 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 8,56 GWh.
Nafta ir degalai Lietuvoje toliau brango
Rugsėjo 7–11 d. Brent naftos vidutinė kaina siekė 101,7 USD/bbl – 7,6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 94,5 USD/bbl. Prieš metus Brent nafta vidutiniškai kainavo 66,7 USD/bbl, o 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu – 71 USD/bbl.
Naujausi naftos ateities sandoriai rodo, kad artimiausių metų kainų prognozės yra 1–9 USD/bbl didesnės nei prieš savaitę. Per ateinančius dvejus metus naftos kainų vidurkiai gali svyruoti 74–105 USD/bbl ribose.
2026 m. rugsėjo 7 d., palyginti su rugpjūčio 31 d., benzinas daugumoje lyginamų šalių pabrango 4,2–18,8 proc. Išimtis buvo Estija, kur kaina nepasikeitė. Dyzelino kainos taip pat kilo 4,2–18,7 proc., išskyrus Estiją.
Mažiausios vidutinės benzino ir dyzelino kainos tarp Baltijos šalių išliko Estijoje. Lietuvoje benzinas buvo 7,7 proc. pigesnis už Europos Sąjungos šalių degalų kainų svertinį vidurkį, o dyzelinas – 1 proc. brangesnis.
Lietuvos degalinėse dyzelinas per savaitę pabrango 4,1 proc., iki 2,167 Eur/l, benzinas – 4,8 proc., iki 1,921 Eur/l, o SND – 2,6 proc., iki 0,798 Eur/l.
Biokuro atsargos auga, tačiau pasiūla atsilieka nuo paklausos
Biokuro kaina praėjusią savaitę Lietuvoje siekė 30,4 Eur/MWh – 3,19 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 29,46 Eur/MWh. Ilgalaikių biokuro sandorių vidurkis padidėjo 0,4 proc., iki 30,51 Eur/MWh, ir buvo 50 proc. didesnis nei prieš metus.
Pernai tuo pačiu metu biokuras kainavo 17,94 Eur/MWh, o 2024 metų tą pačią savaitę – 19,05 Eur/MWh. Kainų augimas šiemet siejamas su mažesne biokuro pasiūla, palyginti su paklausa. Vasaros pabaigoje kaina pasiekė lygį, buvusį žiemos viduryje: gruodžio 30 d. ji sudarė 26,45 Eur/MWh.
Naujam šildymo sezonui sukauptas biokuro atsargų rezervas per savaitę padidėjo 8,3 proc. ir pasiekė 26 proc. Ankstesniais metais tuo pačiu metu atsargos sudarydavo apie 27,7 proc. reikiamo kiekio. Per pastaruosius penkerius metus galutiniai ilgalaikiai sandoriai vidutiniškai sudarė apie 35 proc. reikalingo kiekio.
Elektros kaina Lietuvoje pakilo daugiau nei trečdaliu
Didmeninės elektros kainos Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo nuo 85,4 iki 114,6 Eur/MWh, arba 34 proc. Augimą lėmė planinis „NordBalt“ jungties su Švedija remontas ir brangios gamtinės dujos. Pernai tuo pačiu metu elektros kaina siekė 93,9 Eur/MWh, o 2024 metais – 96,7 Eur/MWh.
Pagal elektros ateities sandorius, Vokietijoje šių metų kainos prognozuojamos 98–225 Eur/MWh, o Šiaurės Europoje – 34–128 Eur/MWh.
Rugsėjo 7–13 d. didmeninės elektros kainos daugumoje Baltijos jūros regiono valstybių vidutiniškai padidėjo 25 proc. Latvijoje jos pakilo 34 proc., nuo 85,4 iki 114,6 Eur/MWh, Estijoje – 7 proc., nuo 60,3 iki 64,3 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje kaina išaugo 23 proc., nuo 82,7 iki 101,3 Eur/MWh, Vokietijoje – 44 proc., nuo 113,1 iki 162,4 Eur/MWh, Lenkijoje – 23 proc., nuo 134,4 iki 165,2 Eur/MWh, Suomijoje – 14 proc., nuo 45,7 iki 52,1 Eur/MWh.
Elektros vartojimas Lietuvoje rugsėjo 7–13 d. sumažėjo 0,8 proc., iki 230,3 GWh, nors ankstesnę savaitę siekė 232,2 GWh. Šių metų vartojimas buvo 9,5 proc. didesnis nei 2025 metų tą pačią savaitę, kai sudarė 210,4 GWh. Bendras poreikis padidėjo 0,9 proc., iki 258,44 GWh; ankstesnę savaitę jis buvo 256,1 GWh.
Elektros gamyba Lietuvoje per savaitę padidėjo 4,1 proc. – nuo 238,6 iki 248,4 GWh. Pagamintas kiekis sudarė 108 proc. suvartotos elektros energijos, palyginti su maždaug 103 proc. savaitę anksčiau. Įvertinus kaupiklių įkrovimui ir tinklo nuostoliams tenkančią dalį, bendras šalies elektros poreikis buvo patenkintas 96 proc.
Nacionalinė elektros gamyba šiemet buvo apie 51 proc. didesnė nei praėjusių metų tą pačią savaitę. Pernai Lietuvoje pagaminta 164 GWh, arba apie 78 proc. suvartotos elektros.
Vėjo elektrinės pagamino 128,1 GWh – 6,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų gamyba siekė 136,5 GWh. Prieš metus vėjo elektrinės pagamino 80,2 GWh, todėl šių metų rezultatas buvo 37,4 proc. didesnis.
Saulės elektrinių gamyba padidėjo 21,2 proc., iki 74,9 GWh; savaitę anksčiau ji siekė 61,9 GWh. Prieš metus saulės elektrinės pagamino 38,8 GWh – 48,2 proc. mažiau nei šiemet.
Hidroelektrinės pagamino 22,5 GWh, arba 29,1 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jų gamyba sudarė 17,4 GWh. Prieš metus jų gamyba siekė 14,6 GWh, todėl šiemet buvo 35 proc. didesnė.
Šiluminės elektrinės pagamino 8,8 GWh – 7,7 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų gamyba siekė 9,6 GWh. Prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 25,5 GWh, arba 188,6 proc. daugiau nei šiemet.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
