Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad naktį šalies oro erdvėje įvykęs incidentas parodė, jog Lietuvos oro gynyba veikia.
Pasak prezidento, iš Baltarusijos pusės įskridęs dronas buvo laiku aptiktas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. G. Nausėda padėkojo už oro policijos misiją atsakingiems Italijos naikintuvų įgulų kariams.
Prezidentas įspėjo, kad Rusijai plečiant karo veiksmus prieš Ukrainą panašių atvejų gali pasitaikyti ir ateityje. Todėl, anot jo, Lietuva toliau stiprins oro gynybos pajėgumus ir ieškos papildomų būdų šalies gyventojams apsaugoti.
G. Nausėda taip pat pranešė, kad neeilinėmis aplinkybėmis rytoj ryte vyks eilinis Valstybės gynimo tarybos posėdis. Jame ketinama išsamiai aptarti saugumo padėtį, oro gynybos stiprinimo prioritetus ir planuojamus kariuomenės įsigijimus.
Baltarusija apie droną Lietuvos neįspėjo
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis teigė, kad Baltarusija Lietuvos neinformavo apie iš jos teritorijos atskridusį droną. Jo teigimu, pastaruoju metu iš Minsko apskritai nebuvo gaunama įspėjimų apie panašius atvejus.
Kol kas nenustatyta, kokio tipo buvo Lietuvos oro erdvę pažeidęs dronas. Lietuvos kariuomenės atstovai ir Karo policijos ekspertai vertina, ar tai galėjo būti rusiškas, ar kito tipo aparatas.
D. Matulionio vertinimu, į Lietuvos teritoriją galėjo patekti nuo kurso nukrypęs Rusijos arba Ukrainos dronas, tačiau tikslios išvados kol kas nėra.
Prezidento patarėjas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos kariuomenės ir NATO oro policijos misiją vykdančių Italijos naikintuvų veiksmus – jie sunaikino į šalies oro erdvę įskridusį objektą.
Pripažįstama, kad dar kyla aptikimo ir perspėjimo sunkumų
Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą reaguoti į oro erdvės pažeidimus, D. Matulionis pripažino, kad problemų vis dar kyla tiek nustatant tokius objektus, tiek laiku perspėjant gyventojus.
Jo teigimu, aptikimo pajėgumai palaipsniui didėja, o laikas nuo galimos grėsmės užfiksavimo iki perspėjimo gyventojams trumpėja. Vis dėlto sekmadienio atvejis parodė, kad sistemoje dar pasitaiko nesklandumų.
D. Matulionis pabrėžė, kad radarai objektus gali užfiksuoti, tačiau gyventojų perspėjimas nėra siunčiamas automatiškai. Pirmiausia turi būti įvertinti nustatyti kriterijai ir priimtas sprendimas – tai, anot jo, yra minučių klausimas.
Jis taip pat sakė, kad tai, jog droną galėjo anksčiau pastebėti gyventojai, o ne kariuomenė, savaime nėra esminis rodiklis.
Neaišku, ar ankstesnis objektas pasuko Kaliningrado link
D. Matulionis negalėjo patvirtinti, kad kitas sekmadienį Lietuvos oro erdvėje užfiksuotas objektas vėliau kirto sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Anot jo, nebuvo pakankamai tiksliai užfiksuota ir nustatyta, kad objektas skrido Kaliningrado kryptimi, todėl šios informacijos patvirtinti negalima.
Prezidento patarėjo teigimu, jeigu panašiu atveju būtų nustatyta, kad dronas juda Rusijos ar Baltarusijos link, Lietuvos prioritetas turėtų būti jį sunaikinti dar šalies teritorijoje. Taip būtų siekiama apsaugoti gyventojus ir išvengti santykių su kaimyninėmis valstybėmis eskalacijos.
Oro pavojus paskelbtas Vilniaus ir Kauno apskrityse
Antradienio naktį Vilniaus ir Kauno apskrityse paskelbtas tikėtinas oro pavojus. Sprendimas priimtas pastebėjus droną, o pavojus atšauktas po to, kai objektą sunaikino NATO naikintuvas.
Iš pradžių skelbta, kad dronas galėjo būti numuštas Alytaus rajone, ties Navasiolkų kaimu. Vėliau Nacionalinis krizių valdymo centras patikslino, kad jis sunaikintas ties Pratkūnų kaimu Kaišiadorių rajone. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas nurodė, kad dronas į Lietuvos oro erdvę įskrido iš Baltarusijos.
Praėjus kiek laiko po vidurnakčio Lietuvos kariuomenė mobiliaisiais pranešimais iš pradžių Vilniaus, Trakų ir Elektrėnų gyventojus, o vėliau ir Kauno apskrities žmones ragino nedelsiant eiti į priedangas ar kitą saugią vietą, pasirūpinti artimaisiais ir laukti tolesnių nurodymų.
Dėl galimo oro pavojaus keli skrydžiai į Vilniaus oro uostą vėlavo nežymiai.
G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijai stiprinant agresiją prieš Ukrainą toks pasirengimas regionui yra gyvybiškai svarbus. Pasak jo, Lietuva savo oro erdvę gins kartu su NATO sąjungininkais.
ELTA primena, kad pastarąjį kartą oro pavojus rugsėjo 13 d. buvo paskelbtas Vilniaus rajone, Vilniaus mieste, Trakų rajone ir Elektrėnų rajone. Tuomet radarai užfiksavo bepiločiams orlaiviams būdingų požymių turinčias atžymas, tačiau NATO oro policijos naikintuvai nustatė, kad tai buvo paukščių būrys. Statusas „Geltona“ galiojo apie 38 minutes.
Birželio 13 d. oro pavojus skelbtas Vilniaus apskrityje. Iš pradžių kariuomenė nurodė, kad radaras užfiksavo bepiločiam orlaiviui būdingą atžymą, tačiau vėliau NKVC pranešė, kad objektas buvo identifikuotas kaip meteorologinis balionas.
Gegužės 21 d. oro pavojus paskelbtas Utenos apskrityje, kai pranešta apie du į Lietuvos teritoriją įskridusius dronus. Dieną anksčiau Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas oro pavojus ir raudonas grėsmės lygis – tai buvo pirmas toks atvejis atkurtos valstybės istorijoje.
Lietuvos kariuomenės paaiškinimu, statusas „Geltona“ reiškia, kad ataka tikėtina, tačiau dar nevyksta. Tokiu atveju gyventojai turi numatyti, kur slėptųsi, jei statusas pasikeistų į „Raudona“.
Statusas „Raudona“ reiškia tiesioginę grėsmę gyvybei ar saugumui ir ekstremalią situaciją. Gyventojai turi nedelsdami vykdyti nurodymus, slėptis ar evakuotis bei sekti LRT informaciją. „Balta“ reiškia, kad pavojaus nėra – galima palikti priedangas ir saugias patalpas, tačiau rekomenduojama išlikti budriems ir sekti informaciją.
Panašūs incidentai pastaruoju metu fiksuojami ir kitose Baltijos šalyse.
