Anglijoje užfiksuotas reikšmingas pasiekimas – 2020–2024 metais tarp 20–24 metų moterų nebuvo nė vienos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio. Ekspertai šį rezultatą sieja su sėkminga vakcinacija nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Artėjant mokslo metų pradžiai, Lietuvos gydytojai tėvams rekomenduoja, lankantis dėl mokinio sveikatos pažymos, kartu pasitikrinti ir vaikų skiepų istoriją – ar nuo ŽPV paskiepytos ne tik mergaitės, bet ir berniukai.
Daugeliu atvejų ŽPV infekcija organizme praeina savaime. Tačiau virusui išliekant, ilgainiui gali išsivystyti tam tikros vėžinės ir kitos ligos. ŽPV laikomas pagrindine gimdos kaklelio vėžio priežastimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, ši liga yra penkta pagal dažnumą moterims diagnozuojama vėžio rūšis, o vakcinacija – viena svarbiausių jos prevencijos priemonių.
Liepos mėnesį medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbta analizė parodė, kad Anglijoje 2020–2024 metais tarp 20–24 metų moterų nebuvo užregistruota nė vienos mirties nuo gimdos kaklelio vėžio. ŽPV skiepijimo programą šalis pradėjo 2008 metais. 12–13 metų mergaičių vakcinacijos aprėptis tiriamuoju laikotarpiu siekė 88–90 procentų.
Tyrimas buvo nacionalinis, populiacinis ir retrospektyvus. Jo metu, pasitelkus 2001–2024 metais Anglijoje sukauptus mirtingumo bei ŽPV vakcinacijos aprėpties duomenis, vertintas ryšys tarp skiepijimo masto ir 20–34 metų moterų mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio. Vakcinų saugumas šiame tyrime nebuvo nagrinėtas. Vis dėlto, remiantis apibendrintais tarptautinių sveikatos organizacijų duomenimis, dažniausiai pasitaikantys nepageidaujami poveikiai yra skausmas ir patinimas dūrio vietoje, galvos skausmas, karščiavimas, svaigulys, pykinimas bei nuovargis.
Šis Anglijos pavyzdys atkreipia dėmesį į Lietuvoje galiojančią skiepijimo tvarką. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis nuo ŽPV skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai. Jei vakcina tuo metu nebuvo suleista, galimybė pasiskiepyti išlieka: mergaitės gali būti skiepijamos iki 18 metų, o berniukai – jei gimę 2011 metų vasario 2 dieną arba vėliau. Konkrečią skiepijimo schemą reikėtų aptarti su gydytoju.
Kodėl skiepijama būtent 11 metų?
Mergaitės Lietuvoje pagal nacionalinę programą skiepijamos jau ne vienerius metus, o visuotinis 11 metų mergaičių skiepijimas valstybės lėšomis pradėtas 2016 metų rugsėjį. 2023 metų vasarį tokia pati galimybė suteikta ir 11 metų berniukams. Tačiau daliai tėvų vis dar kyla klausimas, kodėl nuo lytiškai plintančio viruso skiepijami tokio amžiaus vaikai.
Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė dr. Indrė Plėštytė aiškina, kad ŽPV vakcina yra profilaktinė. Ji skirta apsaugoti nuo būsimos infekcijos, bet negydo jau organizme esančio viruso ar jo sukeltų ląstelių pokyčių.
Pasak gydytojos, 11 metų pasirinkti todėl, kad apsaugą siekiama suformuoti dar iki pirmųjų lytinių santykių ir galimo kontakto su virusu. Jaunesnių paauglių imuninė sistema į vakciną paprastai reaguoja geriau, todėl susidaro stipresnis imuninis atsakas. Jei skiepijama iki 15-ojo gimtadienio, dažniausiai pakanka dviejų dozių, o pradėjus vakcinaciją vėliau reikia trijų.
Dr. I. Plėštytė pabrėžia, kad skiepijimas šiame amžiuje skirtas ne tik dabartinei vaiko sveikatai – taip siekiama sumažinti ligų, galinčių pasireikšti po keliolikos metų ar net kelių dešimtmečių, riziką.
Lietuvos rodikliai dar nepasiekė tikslo
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų liepos 31 dieną Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose buvo registruota beveik 31,5 tūkst. vienuolikmečių. Vieną ŽPV vakcinos dozę buvo gavę beveik 11,8 tūkst., arba 37,4 proc., šių vaikų. Abi reikalingas dozes buvo gavę 3590 vaikų – kiek daugiau nei dešimtadalis visų registruotų 11-mečių.
Šie metų vidurio duomenys dar nerodo galutinės metinės vakcinacijos aprėpties. Dalis vaikų bus paskiepyti vėliau, be to, tarp pirmosios ir antrosios dozių turi praeiti mažiausiai šeši mėnesiai. Vis dėlto ankstesni rodikliai taip pat rodo, kad Lietuva dar nėra pasiekusi siekiamo lygio.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, skiepijimo nuo ŽPV apimtys auga, tačiau vis dar nesiekia rekomenduojamų 90 procentų. 2023 metais buvo paskiepyta 56 proc. vienuolikamečių, 2024 metais – 59,4 proc., o pernai – 60,5 proc. 11 metų vaikų.
PSO siekia, kad iki 2030 metų nuo ŽPV būtų visiškai paskiepyta 90 proc. jaunesnių nei 15 metų mergaičių. Tai yra pasaulinės strategijos, kuria norima pašalinti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą, dalis.
Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys yra šeštas pagal dažnumą moterų piktybinis susirgimas – kasmet jis diagnozuojamas maždaug 400 moterų. ŽPV vakcina gali padėti išvengti apie 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų, todėl didesnė tikslinės grupės vakcinacija galėtų reikšmingai sumažinti šios ir kitų viruso sukeliamų ligų skaičių.
Virusas pavojingas ne tik mergaitėms
ŽPV dažnai siejamas su gimdos kaklelio vėžiu, tačiau, dr. I. Plėštytės teigimu, tai nėra vien moterų sveikatos problema. Moterims virusas taip pat gali sukelti vulvos ir makšties vėžį, o abiejų lyčių žmonėms – išangės vėžinius susirgimus. Mažesnės onkologinės rizikos ŽPV tipai gali lemti lytinių organų ir išangės karpas. Todėl berniukų vakcinacija apsaugo ne tik jų būsimas partneres, bet ir pačius berniukus.
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 11 metų mergaitėms ir berniukams skiriamos dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip šešių mėnesių pertrauka. Specialaus pasiruošimo dažniausiai nereikia.
Vaikas gali įprastai pavalgyti ir atsigerti, tačiau gydytoja rekomenduoja į skiepą ateiti nepavargus ir ne visiškai tuščiu skrandžiu. Kai kuriems vaikams silpnumą gali sukelti pati procedūra ar adatų baimė. Medikus būtina informuoti apie žinomas alergijas vakcinos sudedamosioms dalims, ūmią sunkesnę ligą ar nusilpusią imuninę sistemą. Prieš antrąją dozę taip pat reikia pasakyti, jei po pirmosios pasireiškė sunki alerginė reakcija. Svarbu nepamiršti užbaigti visos vakcinacijos schemos.
Vyresniems nei 11 metų vaikams, kurie dar nepaskiepyti, gydytoja pataria nedelsti ir kreiptis į šeimos arba vaikų gydytoją. Atsižvelgus į amžių, sveikatos būklę bei anksčiau gautas dozes, gali būti sudarytas individualus skiepijimo planas.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas prieš naujus mokslo metus – tinkama proga ne tik gauti mokiniui reikalingą pažymą, bet ir kartu su gydytoju peržiūrėti visą vaiko skiepų istoriją.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
