Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorius Arūnas Bubnys nominuotas Europos atminties ir sąžinės platformos prizui. Antradienį apie tai pranešė pats centras.
Šiemet dėl apdovanojimo varžosi keturi kandidatai. A. Bubnio kandidatūra iškelta už daugiau kaip keturis dešimtmečius vykdomą istorinį, archyvinį ir valstybės tarnybos darbą, susijusį su totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimu, aukų atminimo puoselėjimu ir istorinės tiesos sklaida Lietuvoje bei užsienyje.
Platformos parengtoje kandidatų apžvalgoje pabrėžiama, kad jo moksliniai darbai nagrinėja sudėtingiausius XX amžiaus Lietuvos istorijos epizodus. Tarp jų – Holokaustas, getų istorija, 1941 metų Birželio sukilimas, antinacinis pasipriešinimas, Lietuvos kariuomenės ir policijos formuočių veikla okupacijų metais, taip pat sovietinio ir nacistinio totalitarizmo nusikaltimai.
Apžvalgoje teigiama, kad A. Bubnio veiklos reikšmė neapsiriboja akademine aplinka. Jo darbai padeda visuomenei atpažinti istorijos iškraipymus ir geriau suprasti atminties svarbą demokratinės valstybės atsparumui.
A. Bubnys yra daugelio monografijų, studijų ir straipsnių apie okupuotos Lietuvos istoriją, Holokaustą, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getus, antinacinį pasipriešinimą, Lenkijos pogrindį, 1941 metų Birželio sukilimą bei Lietuvos karines ir policijos formuotes Antrojo pasaulinio karo metais autorius. Dalis jo darbų išleista anglų ir kitomis kalbomis.
Istorinius tyrimus A. Bubnys pradėjo 1985 metais Lietuvos istorijos institute. 1994 metais Vilniaus universitete jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m.“.
1993–1998 metais istorikas dirbo Lietuvos archyvų sistemoje ir vadovavo Lietuvos ypatingajam archyvui, kuriame saugomi sovietinės okupacijos bei represinių struktūrų dokumentai.
2009–2021 metais A. Bubnys vadovavo LGGRTC Istorinių tyrimų departamentui. Nuo 2021 metų balandžio jis yra šio centro direktorius.
Europos atminties ir sąžinės platformos prizas skirtas pagerbti žmones, kurie priešinasi totalitarizmui ir gina demokratijos, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių bei teisinės valstybės principus.
Tarp ankstesnių apdovanojimo laureatų yra Krymo totorių lyderis Mustafa Džemilevas, Rusijos opozicionieriai Aleksejus ir Olegas Navalnai, kino režisierius Olegas Sencovas, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir kiti asmenys.
Europos atminties ir sąžinės platforma įkurta 2011 metų spalį Prahoje. Ją įsteigė 20 institucijų iš 12 Europos Sąjungos valstybių. Organizacija vienija muziejus, tyrimų institutus, archyvus, memorialines institucijas, pilietines organizacijas ir fondus, tiriančius totalitarinių režimų nusikaltimus, saugančius atmintį ir istorinį teisingumą bei stiprinančius demokratinį atsparumą.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
