Po savaitgalį Lietuvą užklupusio smarkaus vėjo ir stichinio lietaus savivaldybės pirmadienį tebeskaičiavo nuostolius bei šalino padarinius. Dalis gyventojų liko be elektros, vandens, mobiliojo ryšio ir šildymo.
Kazlų Rūdos savivaldybė dėl susidariusios padėties paskelbė ekstremalią situaciją.
Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška BNS sakė, kad problemos susijusios ne tik su elektros tiekimu – daugėja žmonių, kurie vis dar neturi ryšio. Kai kurie jų gali paskambinti tik nuėję kilometrą ar du nuo savo namų arba sodybų.
Savivaldybėje taip pat trūksta geriamojo vandens, o kai kuriais keliais dėl audros padarinių neįmanoma pravažiuoti. Todėl gyventojams tenka vežti maistą.
M. Varaškos teigimu, antrą parą vandens neturėjo tūkstančiai žmonių. Savivaldybė ketino ne tik atnaujinti vandenviečių darbą, bet ir organizuoti vandens tiekimą atokesnėms gyvenvietėms. Tą pačią dieną sodyboje buvo planuojama registruoti gyventojų prašymus dėl vandens ir maisto, nes daliai žmonių baigėsi atsargos, o dėl elektros trūkumo sugedo šaldytuvuose laikomi produktai.
Kazlų Rūda kreipsis į Krašto apsaugos ministeriją
Pirmadienį Kazlų Rūdos savivaldybėje elektros tinklas dar nebuvo pasiekęs maždaug 2 tūkst. vartotojų, arba apie 3 tūkst. žmonių.
ESO savivaldybę informavo, kad kai kuriems gyventojams elektros tiekimas gali būti atkurtas tik rugpjūčio 27–29 dienomis.
Dėl nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų laikinai uždaryti parkai bei poilsio vietos, nes jose būti nesaugu.
M. Varaška teigė, kad ekstremalios situacijos paskelbimas suteikia galimybę pasitelkti statutines organizacijas ir kariuomenę. Dėl pagalbos savivaldybė ketino kreiptis į Krašto apsaugos ministeriją. Kariuomenės atstovai bendrame susitikime nurodė, kad gavus vadovybės leidimą galėtų prisidėti prie padarinių šalinimo ir maisto, vandens bei medicinos priemonių pristatymo į atokiausias, sunkiausiai pasiekiamas teritorijos gyvenvietes.
Kadangi mobilusis ryšys atkurtas ne visur, savivaldybė dar nežinojo tikslaus pagalbos reikalingų gyventojų skaičiaus. Meras prognozavo, kad tokių pranešimų pirmadienį gali padaugėti.
Savivaldybės gyventojams iki rugsėjo 10 dienos leista be raštiško leidimo savo sklypuose pašalinti pavojingus, pavirtusius medžius.
Kritikuodamas Vyriausybės sprendimą neskelbti ekstremalios situacijos valstybės mastu, Kazlų Rūdos meras sakė, kad Vilniuje dirbantys sprendimų priėmėjai ne visada suvokia, kokio masto žalą audra padarė regionuose. Jo teigimu, sostinėje elektros tiekimas daugeliui buvo atkurtas per pusdienį, todėl sunku įsivaizduoti, ką reiškia dvi ar tris dienas gyventi be elektros, ypač kai dalis žmonių informuoti, jog jos teks laukti iki rugpjūčio 27–29 dienų.
Anykščiuose ryšio ir elektros problemos gali virsti ekstremalia situacija
Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis BNS sakė, kad padėtis rajone sudėtinga. Pirmadienį elektros tiekimo sutrikimų patyrė beveik 10 tūkst. vartotojų, o dalis mobiliųjų ryšių paslaugų neveikė.
Taip pat fiksuoti karšto vandens tiekimo sutrikimai, neveikė kai kurios nuotekų valyklos. Savivaldybė rinko Ekstremalių situacijų komisiją ir svarstė ekstremalios situacijos paskelbimą, nes nevalytos nuotekos negali būti išleidžiamos į gamtą.
K. Tubis pabrėžė, kad valstybei būtini ryžtingi sprendimai dėl elektros tiekimo bei paskirstymo ir galimos įmonių veiklos.
Mero teigimu, ESO nepajėgė pakankamai greitai pašalinti audros padarinių. Jis buvo gavęs pranešimą, kad elektros tiekimas gali būti atnaujintas tik iki penktadienio.
Sekmadienį Anykščiuose neveikė degalinės ir nebuvo mobiliojo ryšio. „Viada“ generatorių atsivežė tik 13 valandą. Vieną generatorių degalinei savivaldybė perdavė iš „Anykščių vandenų“, kad žmonės galėtų įsipilti degalų. Padarinius šalinę ugniagesiai degalų buvo pasiskolinę iš ūkininko, o vėliau degalinių veiklą pavyko atkurti.
Meras teigė su degalinių atstovais aptarsiantis, kaip tokiose situacijose reikėtų organizuoti darbą.
Kauno rajone ekstremalios situacijos skelbti neketinama
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sakė, kad situacija savivaldybėje tebėra sudėtinga, tačiau turimų išteklių susidariusioms problemoms spręsti pakanka, todėl ekstremalios situacijos skelbti kol kas neplanuojama.
Elektros tiekimas Kauno rajone pirmadienį dar nebuvo atkurtas 8 tūkst. 478 vartotojams. Iš viso užfiksuoti 419 gedimų, juos šalino 27 brigados.
Savaitgalį buvo sutrikęs ir vandens tiekimas, tačiau ši problema išspręsta. Paskutinė vieta, kuriai vanduo buvo vežamas, buvo Pagynės kaimas – vandens tiekimas ten atkurtas sekmadienio vakarą.
Sunkiausia padėtis išliko atokesnėse miškingose vietovėse, ypač Čekiškės, Zapyškio, Babtų ir Panevėžiuko apylinkėse. Daug nuvirtusių medžių buvo Zapyškio seniūnijoje.
Ant elektros linijų užvirtusius medžius ir šakas gali šalinti tik ESO specialistai. Medžių išversta ir kapinėse, todėl savivaldybė turėjo nuspręsti, kaip prisidėti prie žmonių paminklų atkūrimo.
Siekdama užtikrinti elektros tiekimą, savivaldybė gyventojams ir institucijoms dalijo generatorius. Iki pirmadienio buvo suteikti šeši generatoriai, o prireikus jų galėjo būti skirta daugiau. V. Makūnas taip pat pabrėžė vietos bendruomenių indėlį tvarkant audros padarinius.
Panevėžio rajono meras pasigedo aiškesnio perspėjimo
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius teigė, kad pirmadienio rytą padėtis regione nebuvo tragiška. Sprendimas dėl savivaldybės lygio ekstremalios situacijos turėjo būti priimtas surinkus duomenis apie elektros ir vandens tiekimą, pastatams bei kapinėms padarytą žalą.
Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų operatyviam padarinių šalinimui naudoti didesnį mero rezervo finansavimą. Pasak A. Pociaus, gyventojų, norinčių gauti kompensacijas dėl audros padarinių, jau buvo.
Visi savivaldybės darbuotojai, galintys prisidėti prie problemų sprendimo, buvo atšaukti iš atostogų.
Vis dėlto meras kritikavo gyventojų informavimą apie artėjantį pavojų. Jo vertinimu, iš pradžių kalbėta apie nedidelį vėją ir gūsius, nors iš tiesų tai buvo didelis pavojus visai Lietuvai. Savivaldybė šią savaitę ketino kviestis specialistus, kad kartu parengtų veiksmų algoritmą tokiems pranešimams gavus.
Utenos ir Alytaus rajonai padarinius šalina savo jėgomis
Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas sakė, kad didžiausia problema buvo elektros tiekimo sutrikimai, kai kur kartu nutrūko ir vandens tiekimas.
Nors ESO darbuotojai gedimus šalino, jų skaičius, palyginti su ankstesne informacija, padidėjo nuo 127 iki 150. Tuo metu elektros neturinčių žmonių sumažėjo.
Vietovėse, kuriose nėra vandens, bendrovė „Utenos vandenys“ vežė generatorius, juos prijungė ir taip atkūrė vandens tiekimą.
M. Kaukėnas teigė, kad savivaldybė pajėgi pati likviduoti audros padarinius, todėl ekstremalios situacijos skelbti nemato reikalo. Tvarkant miestų, seniūnijų ir kaimų viešąsias erdves nuo nuvirtusių medžių bei šakų, aktyviai prisidėjo ir patys gyventojai. Dalis genėjimo darbų užtruks, ypač kai reikia tvarkyti aukštus medžius.
Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė nurodė, kad savivaldybė didelės žalos nepatyrė, tačiau padėtį dar planuojama aptarti su seniūnais. Kai kurie gyventojai vis dar neturėjo elektros, buvo nulaužtų medžių, tačiau tarnybos reagavo ir tvarkė padarinius.
Merė patikino, kad savivaldybė padės gyventojams, kuriems reikės generatorių ar kitų priemonių. Pirmadienio rytą Alytaus rajone buvo užfiksuoti 146 elektros tiekimo sutrikimai, nuo tinklo atjungta daugiau nei 800 abonentų, o darbus vykdė dešimt ESO brigadų.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį kai kuriose Lietuvos vietose per 12 valandų iškrito beveik viso rugpjūčio mėnesio kritulių norma.
Šilutėje užfiksuotas katastrofinis meteorologinis reiškinys – per 12 valandų iškrito 82,5 mm lietaus, arba 93 proc. rugpjūčio mėnesio normos. Kitose vietovėse registruotas stichinis lietus.
Šeštadienį Ventės rage ir Nidoje prie jūros vėjo gūsiai siekė 33 metrus per sekundę, o daugelyje kitų vietų vėjo greitis viršijo 20 metrų per sekundę.
ESO duomenimis, pirmadienį prieš vidurdienį elektros energijos vis dar neturėjo kiek daugiau nei 111 tūkst. vartotojų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
