Savaitgalį Lietuvą užklupus stipriai audrai, be elektros likus tūkstančiams gyventojų, įmonių ir įstaigų, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sveikatos sektorių įvardijo kaip pavyzdį, kaip reikėtų veikti ekstremaliosios situacijos metu.
Pasak jo, ligoninės audros laikotarpiu pasirengė tinkamai. Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė patikrinti, kaip 23 atraminės ligoninės galėtų įjungti generatorius ir veikti nutrūkus elektros tiekimui. V. Vitkausko teigimu, visi šie patikrinimai praėjo be problemų.
Apie gerą sveikatos sektoriaus pasirengimą kalbėjo ir energetikos ministras Lukas Savickas. Jo teigimu, ligoninės dar prieš audrą išbandė generatorius, nustatė būtinus skubius techninius darbus ir juos atliko iki stichijos pradžios.
NKVC vadovas taip pat teigiamai įvertino telekomunikacijų bendrovių darbą likviduojant audros padarinius. Sekmadienį ryšio neturėjo 66 tūkst. klientų, o vėliau tokių klientų skaičius sumažėjo iki beveik 4 tūkst. Iš 900 bazinių stočių neveikiančios liko 79.
V. Vitkauskas sakė, kad institucijos dar renka informaciją apie tai, kaip su audros padariniais sekėsi susidoroti skirtingiems sektoriams. Pirminiai vertinimai, anot jo, yra nevienodi.
Kai kurie rajonų merai centrinę valdžią kritikavo dėl nepakankamos komunikacijos ir pagalbos tvarkantis su stichijos pasekmėmis. V. Vitkausko vertinimu, vieša kritika krizės metu ne visada yra tinkamiausias būdas problemoms spręsti.
Jis pripažino, kad su vienomis savivaldybėmis susikalbėti sekasi geriau nei su kitomis. Sekmadienį dalis savivaldybių teikė konkrečius prašymus ir nurodė, kokios pagalbos reikia, o kitos pasirinko viešai kalbėti apie tai, ko esą nepadaro valdžia. NKVC vadovas tokį modelį įvertino kaip ne itin tinkamą ekstremaliosiomis aplinkybėmis, tačiau pažymėjo, kad Lietuva yra demokratinė valstybė.
V. Vitkauskas taip pat pabrėžė, kad gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą krizės metu turėtų tapti įstaigų ir institucijų organizacinės kultūros dalimi.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
