Ukrainos Dnipro elektromechanikos gamykla (DEMZ) Prienų rajone, netoli Balbieriškio, planuoja statyti amunicijos surinkimo cechą. Vietos gyventojai tikisi naujų darbo vietų, tačiau kartu nerimauja, ar objektas nesustiprins grėsmių jų saugumui.
Bendruomenės atstovai teigia, kad apie Ukrainos gynybos pramonės įmonės planus nebuvo informuoti ir pasigedo tiesioginio pokalbio su valdžios institucijomis bei verslu.
Bendruomenės „Balbieriškis juda“ pirmininkas ir Prienų rajono tarybos narys Algis Marcinkevičius BNS sakė apie DEMZ ketinimus išgirdęs tik ketvirtadienį apie 13 val., kai žiniasklaidoje pasirodė pirmosios žinutės.
Jis teigė iš pradžių nesupratęs, kodėl bendruomenė nieko nežino apie projektą, nors sprendimai, regis, jau priimti. A. Marcinkevičius pabrėžė, kad atviras dialogas būtų buvęs naudingesnis, o dabartinė situacija jam primena Kapčiamiesčio atvejį, kai taip pat buvo pripažintas komunikacijos trūkumas.
Penktadienį Vilniuje ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei DEMZ vadovas pasirašė stambaus projekto investicijų sutartį. Pagal ją įmonė Lietuvoje gamins amuniciją ir šaudmenų dalis.
Investicijos dydis kol kas neskelbiamas, tačiau tikimasi, kad projektas Alytuje ir Prienų rajone sukurs iki 450 naujų darbo vietų.
Alytaus pramonės parke DEMZ ketina gaminti metalines šaudmenų dalis. Tuo metu 30,6 ha teritorijoje Ąžuolų kaime, Prienų rajone, numatoma statyti amunicijos surinkimo cechą. Anksčiau šiame sklype buvo planuojama Šaulių sąjungos dronų treniruočių bazė.
Balbieriškis viliasi bent 40 darbo vietų
A. Marcinkevičius pasakojo po naujienos apie būsimą gamyklą kalbėjęsis su keliais gyventojais, tačiau bendros nuomonės kol kas nėra. 55 narius vienijanti bendruomenė DEMZ projekto dar neaptarė.
Jo teigimu, žmonės tik po pietų pradėjo gauti informaciją apie planus, todėl kol kas nejaučiama nei politinės priešpriešos, nei aiškaus palaikymo.
Bendruomenės pirmininkas sakė į situaciją žvelgiantis iš valstybės interesų perspektyvos, tačiau pripažino, kad be informacijos jam būtų sunku įtikinti gyventojus dėl projekto naudos. Jo autoritetą, pasak A. Marcinkevičiaus, silpnina tai, kad pats apie planus nebuvo informuotas.
Jis nurodė, kad numatytas sklypas tiesiogiai nesiriboja su gyvenamąja teritorija – jį supa žemės ūkio paskirties žemės. Vis dėlto projektas gali turėti įtakos susisiekimui, nes į teritoriją važiuos sunkiasvoris transportas.
Gyventojams gali tekti diskutuoti dėl privažiavimo kelių asfaltavimo, miestelio gatvių dangos stiprinimo ir sunkvežimių maršrutų. A. Marcinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į šalia Balbieriškio rūšiavimo centro esančią vieno stambiausių seniūnijos ūkininkų bazę, kurios veiklai naujas objektas gali turėti įtakos.
Bendruomenės pirmininkas tikisi, kad vietos gyventojai galėtų gauti apie 40 darbo vietų. Jo teigimu, tai reikštų naudą ne tik darbuotojams, bet ir jų šeimoms, nes dalis vaikų galėtų mokytis ne Alytuje ar Prienuose, o gyventojams nereikėtų išvykti.
Vis dėlto didžiausias klausimas, jo manymu, bus saugumas. Amunicijos gamykla galėtų tapti taikiniu, nors, kita vertus, tokio objekto apsauga veikiausiai būtų didesnė nei įprastos gamyklos. A. Marcinkevičius pabrėžė, kad tai nėra majonezo gamykla, todėl grėsmės vertinimas bus neišvengiamas.
Gyventojų nuomonės išsiskyrė
Balbieriškio prekybos centre „Darguva“ dirbanti pardavėja Angelė Mieliauskienė sakė, kad amunicijos gamyklos miesteliui nereikia. Jos manymu, darbo vietos yra privalumas, tačiau kartu didėja pavojus žmonėms.
Moteris abejojo, ar tokio objekto atsiradimas prisidėtų prie ramybės, ir teigė, kad gyventojų nuomonės valdžia neklausia. Ji taip pat svarstė, kad konflikto atveju galėtų nukentėti ne tik didieji miestai, bet ir strategiškai svarbios vietos.
49-erių automobilių remontininkas Darius Dirvanauskas į projektą žvelgė palankiai. Jo teigimu, amunicijos gamykla gali prisidėti prie Lietuvos saugumo, o pats, kadangi yra tarnavęs, nematantis dėl jos problemų.
Kita Balbieriškio gyventojų pora planams nepritarė. Vyras sakė manantis, kad miestelis taptų taikiniu, jei Rusija paleistų raketas, ir pabrėžė, kad ginklų gamyba gyvenamoje aplinkoje jam atrodo blogas sprendimas.
69-erių svečių namų „Loreta“ virėja Ona Blažukienė, gimusi ir užaugusi Balbieriškyje, DEMZ planus vertino teigiamai. Ji sakė, kad nauji darbai suteiktų žmonėms daugiau motyvacijos likti miestelyje ir užsidirbti.
O. Blažukienė nesutiko, kad gamykla dėl savo veiklos automatiškai taptų didesniu taikiniu, nes agresijos atveju, jos manymu, grėsmė kiltų visai Lietuvai. Moteris taip pat džiaugėsi Lietuvos naryste Europos Sąjungoje ir sakė tikinti glaudesniais Lietuvos bei Ukrainos ryšiais ateityje.
Projektą lygina su Baisogala
Netoli „Darguvos“ 50-metis vadybininkas Rolandas Steputis su šeima tvarkė uošvių aplinką. Jis ir jo 48-erių sutuoktinė, finansininkė Rima Steputienė, mano, kad vietos gyventojų skepticizmas gali būti laikinas.
R. Steputis pasakojo turintis giminaičių Baisogaloje, kur pradžioje žmonės taip pat skeptiškai vertino „Rheinmetall“ fabriko planus, tačiau vėliau ėmė džiaugtis atsiradusiu judėjimu ir naujomis paslaugomis – kavinėmis, maitinimo vietomis bei nakvyne.
R. Steputienės teigimu, pradinis projektų atmetimas yra įprastas. Ji mano, kad daugiau darbo vietų būtų ypač naudinga jaunimui.
Teritorijoje, kur numatoma DEMZ gamykla, anksčiau planuota Šaulių sąjungos dronų treniruočių bazė. 2024 metų lapkritį Vyriausybė buvo nutarusi perduoti sklypą Šaulių sąjungai, tačiau teritorija jai neatiteko.
A. Marcinkevičius šį projektą pateikė kaip geros komunikacijos pavyzdį. Pasak jo, Prienų rajono savivaldybės vadovai tuomet surengė susitikimą su gyventojais, pristatė išsamius planus ir organizavo diskusijas su savivaldybės specialistais. Bendruomenė, gavusi informaciją, planams pritarė.
DEMZ yra vienas didžiausių gynybos prekių tiekėjų Ukrainos kariuomenei. Prasidėjus plataus masto karui, įmonė civilinę gamybą perorientavo į karinę produkciją. Bendrovė turi padalinių visoje Ukrainoje ir juose dirba apie 4 tūkst. žmonių.
Prienų rajone gamyklos statybas ketinama pradėti jau šį rudenį, o gamybą pradėti – kitų metų pabaigoje arba rudenį.
