Penktadienį užbaigtos nuo pirmadienio Liepojoje ir Baltijos jūroje vykusios tarptautinės karinės išgyvenimo vandenyje pratybos „Baltic Bikini 2026“, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Mokymų paskirtis – stiprinti individualius ir komandinius karių gebėjimus išgyventi vandenyje, taip pat gerinti orlaivių įgulų pasirengimą veikti po avarijos virš jūros ir laukti gelbėtojų. Pratybose dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos karinių oro pajėgų kariai.
Per mokymus įgulos treniravosi, kaip elgtis orlaiviui avariniu būdu nusileidus ant vandens, saugiai jį palikti ir pasinaudoti turima gelbėjimosi įranga. Lietuvos kariuomenė pažymi, kad tokia praktika leidžia pasirengti realiai situacijai, kai po avarijos jūroje tenka išgyventi iki atvykstant pagalbai.
Pagrindinė pratybų dalis vyko Baltijos jūroje. Kariai modeliavo aplinkybes, su kuriomis įgula galėtų susidurti po avarinio nusileidimo, ir mokėsi ne tik išsigelbėti, bet ir išlaikyti gyvybingumą bei pasirengimą būsimai gelbėjimo operacijai.
Skraidantis personalas tokiose išgyvenimo vandenyje pratybose privalo dalyvauti kartą per trejus metus.
Šių metų mokymus surengė Latvijos karinės oro pajėgos. Bendras Lietuvos, Latvijos ir Estijos karių darbas suteikė galimybę pasidalyti patirtimi ir tobulinti procedūras, kurios būtų naudojamos ieškant bei gelbėjant virš vandens avariją patyrusio orlaivio įgulą.
Iki bendros pratybų dalies Baltijos šalių kariai atskirai treniravosi atlikti veiksmus, būtinus išgyventi orlaiviui avariniu būdu nusileidus ant vandens.
Tarptautinės išgyvenimo jūroje pratybos „Baltic Bikini“ rengiamos nuo 1999 metų. Jos pradėtos Lietuvai ir Danijai bendradarbiaujant paieškos ir gelbėjimo srityje. Pirmieji mokymai vyko Danijoje, kur Baltijos šalių kariai įgijo žinių ir praktinių įgūdžių, reikalingų išgyventi bei išsigelbėti orlaiviui avariniu būdu nusileidus ant vandens.
Nuo 2004 metų Baltijos šalys pratybas organizuoja savarankiškai, kasmet jas rengdamos rotacijos principu Lietuvoje, Latvijoje arba Estijoje.
