Premjeras Mindaugas Sinkevičius mano, kad sprendimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus Bažnyčioje tyrimo turėtų priimti jos vadovai, o valstybės politikai į šiuos vidaus klausimus nesikišti.
Penktadienį žurnalistams ministras pirmininkas teigė, kad Bažnyčios vadovai patys gali įvertinti, ar toks tyrimas būtinas. Pasak jo, valstybės valdymas ir Bažnyčios valdysena yra atskiros sritys.
M. Sinkevičius taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kurioje galioja nustatyti teisiniai procesai. Jo vertinimu, politikai neturėtų kištis į Bažnyčios hierarchų sprendimus, tačiau šie sprendimai turėtų atitikti visuomenės lūkesčius.
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas savo ruožtu sako, kad nepriklausomam plataus masto tyrimui, kuris padėtų nustatyti seksualinio išnaudojimo mastą Lietuvos Katalikų Bažnyčioje per pastaruosius dešimtmečius, dar nėra tinkamas metas.
Tyrimas neatmetamas, tačiau prioritetas – aukų apsauga
G. Grušas neatmeta galimybės tokį istorinį tyrimą surengti ateityje. Vis dėlto šiuo metu, jo teigimu, svarbiausia užtikrinti galimų aukų apsaugą ir užkirsti kelią nusikaltimams.
Kaip skelbė BNS, šią vasarą teismams perduotos dviejų kunigų bylos. Jose dvasininkai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
Kunigui Tadui Švedavičiui pateikti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš 11 nepilnamečių. Teisėsauga nustatė 34 nusikalstamus epizodus – nuo vaikų vertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Įtariami nusikaltimai buvo daromi 23 metus, nuo 2002-ųjų iki 2025-ųjų. Ši byla perduota Vilniaus apygardos teismui.
Kita byla perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui. Joje kunigas Ryšardas Peciunas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, tačiau nukentėjusiųjų šioje byloje nėra.
Po šių kaltinimų visuomenėje vėl aktyviau pradėta diskutuoti apie galimybę Lietuvoje įsteigti viešą seksualinių nusikaltėlių registrą.
