Artėjant rugsėjui ir peršalimo ligų sezonui „Sodra“ ragina gyventojus pasitikrinti, ar jie nėra palikę nepateiktų prašymų ligos išmokai gauti. Įstaigos duomenimis, šiuo metu tokių žmonių yra beveik 40 tūkst., o per pastaruosius 12 mėnesių dėl nepateiktų prašymų neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų.
Šią sumą padalijus iš minėtų gyventojų skaičiaus, vienam žmogui vidutiniškai tektų apie 115 eurų.
„Sodros“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič nurodo, kad ligos išmoka gali būti skiriama tik turint gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Susirgus arba slaugant sergantį vaiką pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą.
Teisei į ligos išmoką būtina turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus.
Prašymą pakanka pateikti kartą
Norint gauti ligos išmoką, „Sodrai“ reikia pateikti prašymą. Neterminuotas prašymas galioja visiems būsimiems laikinojo nedarbingumo arba sergančio šeimos nario slaugos atvejams, todėl jį galima pateikti iš anksto, nelaukiant ligos.
Šis dokumentas galioja ir vienerius metus atgal. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sirgo 2025 m. rugsėjį, turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau prašymo tuomet nepateikė, išmoka nebuvo skirta. Jei prašymas bus pateiktas šių metų rugpjūtį, pinigus už tą laikotarpį dar galima gauti, jeigu nuo nedarbingumo pabaigos nėra praėję daugiau kaip 12 mėnesių.
Prašyme didžioji dalis duomenų užpildoma automatiškai. Gyventojui tereikia nurodyti banko sąskaitą, į kurią turėtų būti pervedama išmoka.
Pasikeitus sąskaitos numeriui, prašymą reikia patikslinti ir išsaugoti pakeitimus. Kitais atvejais naujo prašymo teikti nereikia, nes jis galioja neterminuotai.
Asmeninėje „Sodros“ paskyroje galima matyti, ar sprendimas dėl išmokos jau priimtas. Nurodžius elektroninio pašto adresą, pranešimas apie sprendimą gali būti siunčiamas ir el. paštu. Jeigu prašymas jau pateiktas, apskaičiuota suma automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.
Nuo ko priklauso ligos išmokos dydis?
Ligos išmoka kiekvienam žmogui apskaičiuojama individualiai, įvertinus jo draudžiamąsias pajamas per tris paeiliui einančius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki susirgimo mėnesio.
Jeigu laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2026 m. rugpjūtį, būtų vertinamos 2026 m. balandžio, gegužės ir birželio draudžiamosios pajamos.
Už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas išmoką moka darbdavys. Ji turi sudaryti ne mažiau kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Įprastai ji sudaro 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio, o slaugant sergantį vaiką – 65,94 proc.
Jeigu nedarbingumas atsirado dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš jo arba dėl profesinės ligos, pripažintos draudžiamuoju įvykiu, „Sodra“ išmoką moka nuo pirmosios dienos. Tokiu atveju įgytas darbo stažas neturi reikšmės.
Per pastaruosius 12 mėnesių nepateikus prašymų liko neišmokėta daugiau kaip 4,6 mln. eurų – tai sudaro apie 1 proc. visos per metus ligos išmokoms skiriamos sumos. „Sodra“ kas kelis mėnesius primena apie tai žmonėms, kurie per pastarąjį pusmetį turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tačiau dėl išmokos nesikreipė. Šiuo metu tokių gyventojų yra apie 38 tūkst.
Vis dėlto vien nedarbingumo pažymėjimas ne visada reiškia teisę į ligos išmoką. Tačiau daugeliu atvejų ją gauti pakanka pateikti prašymą „Sodrai“.
Kokiais atvejais skiriama ligos išmoka?
- apdraustiesiems, kurie dėl ligos ar traumos laikinai negali dirbti ir praranda darbo pajamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis;
- slaugant sergantį sutuoktinį, vaiką ar įvaikį, motiną, tėvą, įmotę ar įtėvį;
- nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamosios ligos protrūkio ar epidemijos, taip pat sunkia lėtine liga sergantiems žmonėms, kuriems dėl profesinės veiklos kyla rizika užsikrėsti;
- laikinai negalintiems dirbti dėl privalomos izoliacijos;
- gydomiems ortopedines ar protezavimo paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigoje;
- prižiūrint vaiką iki 8 metų, pagal pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką arba iki 24 metų asmenį su negalia, besimokantį pagal formaliojo švietimo programą, kai jų ugdymo įstaigoje taikomas infekcijų plitimą ribojantis režimas;
- prižiūrint šiuos vaikus ar asmenis su negalia iki 24 metų, kai tokia būtinybė kyla dėl ekstremaliosios situacijos, karantino arba privalomos izoliacijos;
- prižiūrint vaiką, kai nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogose esantis asmuo dėl savo ar kito prižiūrimo vaiko ligos ar traumos to padaryti negali;
- laikinai negalintiems dirbti dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslais;
- prižiūrint asmenį su negalia arba senatvės pensijos amžių sukakusį žmogų, kai sustabdyta dienos centro ar kitos nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos veikla.
Nuo liepos pasikeitė išmokų ribos
Nuo liepos 1 d., prasidėjus trečiajam metų ketvirčiui, buvo perskaičiuotos minimalios ir maksimalios ligos išmokų ribos. Jos kiekvieną ketvirtį nustatomos pagal šalies vidutinį darbo užmokestį.
2026 m. trečiojo ketvirčio ribos apskaičiuotos remiantis 2 542,80 euro vidutiniu darbo užmokesčiu, taikytu pirmąjį šių metų ketvirtį.
Visa mėnesio ligos išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo pradžios. Todėl nuo liepos 1 d. minimali mėnesio išmoka siekia 295,98 euro, arba 3,34 euro daugiau nei antrąjį ketvirtį. Minimali dienos išmoka padidėjo nuo 14 iki 14,16 euro.
Ši riba svarbi mažiausias draudžiamąsias pajamas gaunantiems žmonėms, kuriems pagal pajamas apskaičiuota išmoka būtų mažesnė už nustatytą minimumą.
Pasikeitė ir maksimali išmoka. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį ji skaičiuojama, negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo pradžios.
Nuo liepos maksimali mėnesio ligos išmoka siekia 3 156,12 euro – 35,62 euro daugiau nei antrąjį metų ketvirtį. Ši riba taikoma daugiausia uždirbantiems gyventojams.
Padidėjo ir slaugos bei vaiko priežiūros atvejais mokamos išmokos maksimumas: maksimali mėnesio suma išaugo nuo 3 315,60 iki 3 353,44 euro, o dienos riba – nuo 158,64 iki 160,45 euro.
