Jungtinės Valstijos esą turi žvalgybos duomenų, leidžiančių manyti, kad Rusija gali rengtis karinei mobilizacijai Ukrainoje ir mėginti patikrinti NATO ryžtą. Dėl to analitikai svarsto, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe’as Maskvoje galėjo susitikti su Vladimiru Putinu ir perduoti jam įspėjimą.
Buvusi JAV nacionalinės žvalgybos misijų integracijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Beth Sanner teigė, kad tokio vizito žinutė galėjo būti paprasta: JAV žino apie galimus Rusijos planus ir ragina jų atsisakyti. Ji taip pat neatmetė, kad pokalbiai galėjo būti susiję su ugnies nutraukimu Irane ir kito asmens įtraukimu į diskusijas.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo Kremliaus atstovą spaudai Dmitrijų Peskovą, kuris nurodė, kad J. Ratcliffe’o apsilankymas buvo susijęs su abiejų valstybių specialiųjų tarnybų ryšiais. Daugiau informacijos jis nepateikė.
L. Kojala: pagrindinis dėmesys galėjo tekti NATO, o ne Ukrainai
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala antradienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje įvertino netikėtą CŽA vadovo vizitą Maskvoje.
J. Ratcliffe’as į Rusijos sostinę išvyko antradienį, o kelionė iš anksto nebuvo skelbta. Vis dėlto, L. Kojalos vertinimu, neatrodė, kad amerikiečiai būtų itin stengęsi ją nuslėpti. Be to, šaltiniai pranešė, jog Ukraina buvo paprašyta kelias dienas neorganizuoti atakų prieš Maskvą ir Sankt Peterburgą.
L. Kojala atkreipė dėmesį, kad pagal skrydžių duomenis CŽA direktorius Maskvoje galėjo būti maždaug devynias valandas. Atsižvelgiant į V. Putino elgesį, per tokį laiką tiesioginis susitikimas būtų įmanomas, nors ir sudėtingas. Taip pat galėjo būti kalbamasi telefonu, tačiau kol kas nežinoma nei su kuo J. Ratcliffe’as bendravo, nei kokie klausimai buvo aptarti.
Pasak L. Kojalos, tokia kelionė įprastų tarptautinių santykių požiūriu atrodytų neįprasta, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis tai nėra beprecedentis žingsnis. Jis priminė, kad Joe Bidenas buvo nusiuntęs tuometį CŽA vadovą Williamą Burnsą mėginti atkalbėti Kremlių nuo plataus masto invazijos. Abu CŽA vadovus sieja didelis asmeninis prezidento pasitikėjimas, o J. Ratcliffe’as laikomas vienu ryškiausių Ukrainos rėmėjų Donaldo Trumpo administracijoje. Tai, anot L. Kojalos, rodo ir jo vadovaujamos institucijos bendradarbiavimas su Ukraina, nepaisant politinių nesutarimų.
L. Kojala, remdamasis Vašingtone turimu patikimu šaltiniu, rašė, kad šio vizito esmė greičiausiai buvo labiau susijusi su NATO nei su Ukraina. Apie galimas naujas Kremliaus provokacijas esą buvo užsiminta ir viešai. Jo teigimu, panašiais atvejais JAV įprastai stiprina atgrasymą, o ši kryptis nėra pasikeitusi. Be to, J. Ratcliffe’as sėkmingai vedė derybas dėl įkalintų asmenų išlaisvinimo.
Pirmasis žinomas J. Ratcliffe’o apsilankymas Rusijoje
JAV žiniasklaida pranešė, kad antradienį J. Ratcliffe’as atvyko į Maskvą dalyvauti susitikimuose. Tai, kaip skelbiama, buvo pirmoji viešai žinoma jo kelionė į Rusiją einant CŽA direktoriaus pareigas.
Kol kas nėra aišku, koks buvo tikslus vizito tikslas. CŽA ir Baltieji rūmai šios informacijos nekomentavo.
„CBS News“, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais, anksčiau patvirtino J. Ratcliffe’o kelionę. Naujienų portalas „Axios“ šią informaciją taip pat patikrino, remdamasis dviem JAV pareigūnais.
„Axios“ nurodė, kad prieš CŽA direktoriaus išvykimą Vašingtonas informavo Kyjivą apie į Maskvą keliaujančią aukšto rango delegaciją ir paprašė iki jos išvykimo susilaikyti nuo smūgių.
Ukrainos nacionalinio transliuotojo „Suspilne“ šaltiniai šią informaciją patvirtino ir patikslino, kad JAV prašė Ukrainos neatakoti ne tik Maskvos, bet ir Sankt Peterburgo.
Skrydžių stebėjimo platformos „Flightradar24“ duomenimis, JAV karinis transporto lėktuvas C-17 iš Jungtinių Valstijų pirmiausia nuskrido į Latviją, o iš ten pasiekė Maskvos Vnukovo oro uostą.
Po kelių valandų tas pats orlaivis išskrido iš Maskvos. Vis dėlto neaišku, ar J. Ratcliffe’as iš Rusijos išvyko tuo pačiu lėktuvu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
