Panevėžio apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl šunų išpuolio ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Šunų savininkas pripažintas kaltu dėl neatsargaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Ketvirtadienį teismas pranešė atmetęs nuteistojo apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad žemesnės instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šunys moterį parvertė ir sukandžiojo
Incidentas įvyko 2024 metų spalio 23-iosios rytą viename Kupiškio rajono kaime. Du jagdterjerai iš neuždarytos namų valdos teritorijos išbėgo į kelią ir puolė pro šalį ėjusią kaimynę.
Šunys moterį parvertė ant žemės ir sukandžiojo įvairias kūno vietas. Jai nustatytos kąstinės bei plėštinės žaizdos kairėje ausyje, žastuose, dilbiuose ir sėdmenyje, taip pat buvo pažeistos rankos sausgyslės.
Už nusikaltimą šunų šeimininkui skirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė. Jis įpareigotas per šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 1 tūkst. eurų.
Nukentėjusiajai iš jo taip pat priteista 300 eurų turtinei ir 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Valstybinei ligonių kasai nuteistasis turės sumokėti 1,66 tūkst. eurų gydymo išlaidoms padengti.
Vyras su nuosprendžiu nesutiko ir apeliaciniame skunde prašė jį išteisinti. Jis savo kaltę neigė, tvirtino, kad išpuolio metu šunys buvo uždaryti voljere, o įvykio niekas tiesiogiai nematė.
Nuteistasis teigė, kad kelyje pamatė sužalotą kaimynę ir pats ją nuvežė į ligoninę. Jo manymu, vėliau jam buvo pareikšti nepagrįsti kaltinimai, o tyrimas atliktas šališkai.
Tačiau apygardos teismas šiuos argumentus atmetė. Nors tiesioginių užpuolimo liudininkų nebuvo, teisėjų vertinimu, kaltę patvirtino tarpusavyje deranti netiesioginių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, medicinos ekspertų išvados ir liudytojų pasakojimai.
Liudytojai nurodė, kad netrukus po įvykio vyras pats užsiminė apie šunų padarytą žalą ir pasakė, jog „prisidirbo“. Kitą dieną jis skubiai kreipėsi dėl augintinių oficialios registracijos.
Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji tiksliai nurodė užpuolusių šunų skaičių ir požymius. Jie sutapo su nuteistojo laikomų gyvūnų charakteristikomis.
Apygardos teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė: kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti, kad dėl nepakankamos priežiūros gali kilti tokie padariniai, nors jų konkrečiai nenumatė. Todėl jo elgesys įvertintas kaip nusikalstamas nerūpestingumas.
Teismas priminė, kad šuns savininkas privalo užtikrinti, jog augintinis neištrūktų iš jam priklausančios teritorijos ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei.
Šiuo atveju tinkama augintinių priežiūra nebuvo užtikrinta, todėl šunų šeimininkui teko ir teisinė, ir finansinė atsakomybė.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
