Ruduo sodininkams nėra poilsio metas: reikia nuimti derlių, sutvarkyti lysves ir gėlynus, pasirūpinti augalais prieš žiemą. Tačiau laiką lauke gali apsunkinti ne tik vėstantys orai, bet ir išlikęs erkių bei uodų aktyvumas.
Sodybų šeimininkai pasakoja, kokias priemones renkasi, kad darbai lauke būtų patogesni ir saugesni.
Uodus veja įvairiais būdais
Raseiniškė Ingrida Klementavičienė sako esanti itin jautri uodų įkandimams – oda greitai parausta ir ima stipriai niežėti. Nuo praėjusių metų jos sodybos languose įrengti tinkleliai nuo vabzdžių, o terasoje pakabintas apsauginis tinklelis nuo uodų, musių, mašalų ir kitų kraujasiurbių.
Dirbdama darže moteris naudoja nešiojamą uodus atbaidantį prietaisą. Jis apsaugo maždaug 20 m2 plotą, veikia paspaudus mygtuką ir nereikalauja nei ugnies, nei baterijų, nei laidų. Prietaisą galima nešiotis arba padėti ant pakeltos lysvės krašto. Jo užpildus, kurie prisotinti alethrino, reikia keisti.
Alethrinas – sintetinis piretrino, randamo chrizantemose, analogas. Jis veikia uodų ir kitų vabzdžių nervų sistemą. Šis delninis įrenginys buvo išbandytas ir patvirtintas JAV armijos, o dabar naudojamas uodų kontrolei Irake, Kuveite ir Afganistane.
Padeda repelentais impregnuoti drabužiai
Specialią nuo uodų ir erkių saugančią, orui pralaidžią aprangą, anksčiau dažniausiai rinkdavęsi žvejai ir medžiotojai, vis dažniau išbando ir sodininkai. Audinys yra prisotintas repelento: uodai ant jo netupia, o erkės per tokią medžiagą nekanda.
Uteniškė Milda Steponienė apie tokius drabužius sužinojo iš vyro, aistringo žvejo. Iš pradžių ji abejojo jų veiksmingumu ir manė, kad po kelių skalbimų apsauga išnyks. Tačiau vyras marškinėlius dėvi jau antrą sezoną, todėl moteris pati įsigijo bliuzoną ir pirštines.
Gamintojai įspėja repelentais impregnuotų drabužių dažnai neskalbti, nes nuo skalbimų skaičiaus priklauso jų efektyvumas. Saikingai skalbiant poveikis gali išlikti maždaug 10 metų. Rudenį ir ankstyvą pavasarį Milda dėvi ir specialias kojines nuo erkių – jų impregnantas išsilaiko iki 100 skalbimų.
Beržų degutas ir augalai, kurių nemėgsta erkės
Atviras kūno vietas moteris patepa beržų degutu – sausojo distiliavimo būdu iš beržų žievės išgaunamu natūraliu produktu. Dėl specifinio, nemalonaus kvapo jis naudojamas ne tik nuo sodo kenkėjų, bet ir esant niežams, egzemai, psoriazei, grybeliniams odos pažeidimams, pleiskanojantiems plaukams, veterinarijoje bei kitose srityse.
Pasak sodininkų, erkės nemėgsta serenčių aromato, todėl šių augalų verta pasodinti sode. Apsisaugoti gali padėti ir medetkos, jų nuoviras ar aliejus. Vis dėlto natūralios priemonės veikia ribotą laiką: lietus ir vėjas jų poveikį greitai susilpnina, todėl jas reikėtų naudoti dažniau.
Milda pasakoja, kad beržų deguto kvapas iš pradžių nemalonus, tačiau prie jo priprantama. Jis gerai atbaido uodus, bet greitai išgaruoja, ypač išprakaitavus. Todėl prieš trumpam išeidama į lauką moteris juo patepa kojas ir kaklą.
Naminiai purškalai nuo erkių
Šiemet Lietuvoje užregistruoti 99 erkinio encefalito ir 792 Laimo ligos atvejai. Erkės gausios net prižiūrimuose gėlynuose ar daržuose, o į namus jas gali parnešti ir augintiniai.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė rekomenduoja lauke saugoti visą kūną ir namuose pasigaminti purškiamų tirpalų:
- Į buteliuką su purkštuku įpilti 50 ml vandens, įlašinti 10 lašų arbatmedžio aliejaus, gerai suplakti ir apipurkšti atviras kūno vietas bei drabužius.
- Sumaišyti vandenį su actu santykiu 1:1 ir tirpalu purkštis kas kelias valandas.
- Į puodą įdėti porą citrusinių vaisių, įpilti stiklinę vandens ir virti ant silpnos ugnies maždaug valandą. Atvėsusį nuovirą nukošti ir naudoti kaip purškalą.
Erkes gali atbaidyti ir česnakas – juo pakanka patrinti kelias kūno vietas. Taip pat naudojami citrinžolės, levandų, kedrų, rozmarinų, šalavijų ir pelargonijų eteriniai aliejai. Juos galima skiesti vandeniu ir kas kelias valandas tepti atvirą odą. Vandens vietoje tinka bazinis migdolų, alyvuogių ar vynuogių kauliukų aliejus.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
