Yra vietų, kuriose įprasti kasdieniai rūpesčiai staiga atrodo visiškai nesvarbūs. Vilniaus vaikų onkohematologijos skyriuje ligoninės palata kai kurioms šeimoms ilgam tampa namais, o jų dienas užpildo tyrimai, gydytojų žodžiai, laukimas, viltis ir baimė.
Kartu su labdaros ir paramos fondo „Tuk Tuk Širdele“ komanda šiame skyriuje apsilankiusi TV laidų vedėja Gerda Žemaitė pripažino, kad vizitui teko iš anksto emociškai pasiruošti. Vis dėlto tai neapsaugojo nuo išgyvenimų, kuriuos teko patirti tądien.
Viešnagės metu vienai iš mamų buvo pranešta itin skaudi žinia – jos vaikui nebeliko gydymo galimybių.
Akimirka, kai neberandi tinkamų žodžių
Gerda pasakojo, kad ilgai svarstė, ar yra pasirengusi vykti į ligoninę. Ji tikėjosi pabendrauti su mamomis, pamatyti jų kasdienybę ir į susitikimą atvyko nusiteikusi optimistiškai. Tačiau, anot jos, viena yra įsivaizduoti tokią situaciją, o visai kas kita – būti šalia žmogaus tą akimirką, kai jo pasaulis griūva.
Fondo komandai užėjus pas mamą, ką tik išgirdusią žinią apie sūnų, Gerda itin jautriai reagavo. Ji suprato, kad tokiais momentais žmogus tampa bejėgis: norisi paguosti, padėti ar bent sumažinti skausmą, tačiau nėra žodžių, galinčių jį panaikinti.
Moterys tiesiog liko kartu, kalbėjosi ir palaikė mamą. Vėliau jos kartu išėjo gaminti maisto, o paskui vėl sugrįžo pas berniuką.
Gerda sakė ypač sunkiai išgyvenusi mamos reakciją. Moteris kaltino save ir atrodė išgyvenanti daugybę emocijų vienu metu. Laidų vedėjai norėjosi ją apkabinti ir įtikinti, kad dėl to ji nėra kalta. Grįžusi namo Gerda dar ilgai verkė, nes buvo sunku suvokti, kokia skausminga gali būti kita gyvenimo pusė: vieni žmonės planuoja atostogas ir nerimauja dėl smulkmenų, o tuo pat metu kitos šeimos pasaulis gali sustoti.
Skyriuje ligoninė tampa namais
Vis dėlto iš vaikų onkohematologijos skyriaus Gerda išsivežė ne vien skausmingus išgyvenimus. Ji pamatė stiprią bendruomenę, kurios tarpusavio ryšį ir atsparumą sunku suprasti žmogui, niekada nebuvusiam šalia sunkiai sergančio vaiko šeimos.
Ją ypač nustebino mamų ir tėčių stiprybė, matoma jų akyse. Ligoninė tam tikram laikui tampa namais, o joje esantys žmonės – bendruomene, pasiryžusia kovoti. Gerda taip pat išskyrė vaikus: vyresnieji suvokia, kad serga rimtomis ligomis, tačiau vis tiek šypsosi, bendrauja, prisitaiko ir palaiko vieni kitus.
Ji prisiminė ir fondo įkūrėją Aliną Šiaulevičiūtę, kurios stiprybė ją žavi kiekvieno susitikimo metu. Anot Gerdos, Alina geba rasti paguodos ir vilties žodžių net tada, kai atrodo, jog nebeliko ką pasakyti, ir moka įkvėpti mamas.
Skyriuje Gerda dar aiškiau suprato, ką reiškia posakis, kad svetimo skausmo nebūna. Nors kito žmogaus išgyvenimų iki galo perimti neįmanoma, jie vis tiek paliečia. O žmonės, atsidūrę toje pačioje situacijoje, vieni kitus kartais supranta geriau nei bet kas kitas.
Matydama, kaip šeimos bendrauja ir palaiko viena kitą, Gerda pastebėjo, kad nepaisant visų išbandymų čia netrūksta vilties. Ji norėjo tikėti, kad šeimų stiprybė bus didesnė už ligą, baimę ir sunkumus, su kuriais joms tenka susidurti.
Alinai susitikimas priminė jos pačios išgyvenimus
Alinai Šiaulevičiūtei Vilniaus vaikų onkohematologijos skyrius gerai pažįstamas. Ji pati čia ilgą laiką buvo kartu su sergančiu sūnumi, todėl kitos mamos istorija sugrąžino skaudžius asmeninius prisiminimus.
Alina pasakojo, kad būdama skyriuje su sūnumi buvo susidūrusi su situacijomis, kai panašūs žodžiai buvo ištarti artimai draugei. Ji pabrėžė, kad tokio skausmo neįmanoma nusakyti, todėl gerai supranta, ką mamai reiškia išgirsti tokią žinią.
Ši vieta svarbi ir fondo narei Birutei Wish, aktyviai prisidedančiai prie sergančių mamų ir vaikų gerovės. Susitikimo metu ji Gerdai padovanojo savo parašytą knygą „Tu esi mano dovana“. Alinos teigimu, tai vilties suteikianti knyga šeimoms, einančioms ligos keliu.
Asmeninė patirtis tapo viena iš priežasčių, paskatinusių fondą rūpintis ne tik sergančiais vaikais, bet ir jų mamomis. Alina pabrėžė, kad pagalba ne visada turi būti didelė ar matoma. Kartais užtenka atsisėsti šalia, išklausyti, kartu pagaminti maisto ar suteikti mamai galimybę trumpam pasijusti ne tik sergančio vaiko slaugytoja, bet ir žmogumi, moterimi bei mama, kuri taip pat yra svarbi.
Sugrįžti į vietą, kurioje pačiai teko išgyventi vieną sunkiausių gyvenimo laikotarpių, Alinai nėra lengva. Tačiau būtent jos patirtis leidžia kitų mamų situaciją suprasti be ilgų paaiškinimų. Ji sakė, kad tokios akimirkos primena esanti reikalinga ir leidžia pajusti pasirinkusi teisingą kelią.
Prie iniciatyvos prisidėjo Natalija Bunkė
Prieš vykdamos į ligoninę fondo atstovės apsilankė pas dainininkę ir verslininkę Nataliją Bunkę. Išgirdusi apie iniciatyvą, ji nusprendė padėti šeimoms ir perdavė skyriaus virtuvei prieskonių bei įvairių buities priemonių.
Aliną sujaudino tai, kad Natalija pati domėjosi, ko dar reikėtų šeimoms, ir pasiūlė skyriui padovanoti karšto oro gruzdintuvę. Nors šiuo metu tokio prietaiso skyriui neprireikė, fondo vadovė pabrėžė, kad svarbiausias buvo nuoširdus noras išsiaiškinti tikrąjį poreikį ir padėti.
Alina Nataliją apibūdino kaip didelės širdies žmogų ir sakė buvusi nustebinta jos nuoširdžiu noru prisidėti prie mamų, išgyvenančių itin sunkų laiką.
Palaikymas mamoms – ne mažiau svarbus už kitą pagalbą
Po apsilankymo Gerda dar aiškiau suprato, kodėl tokie fondai reikalingi ne vien materialinei paramai. Mamoms svarbu jaustis pastebėtoms, reikalingoms ir svarbioms. Jos kasdien turi būti stiprios dėl savo vaikų, todėl kažkas turi būti stiprus ir dėl jų.
Gerda džiaugėsi galėdama būti „Tuk Tuk Širdelės“ dalimi ir priminė, kad niekas nežino, kas rytoj gali nutikti jam pačiam ar jo artimiesiems.
Net nedidelė parama gali pakeisti šeimos dieną
Vaiko onkologinė liga šeimos gyvenimą pakeičia akimirksniu. Ilgi mėnesiai ligoninėje tampa ne tik emociniu, bet ir kasdieniu išbandymu. Todėl bet kokia parama gali virsti konkrečia pagalba – reikalingais daiktais, maistu, susitikimais mamoms ar galimybe fondui būti šalia tada, kai šeimai to labiausiai reikia.
„Tuk Tuk Širdele“ ragina nelikti abejingiems ir prisidėti prie šeimų, kurių kasdienybė šiandien vyksta tarp ligoninės sienų. Diagnozės ar gydytojų žodžių pakeisti neįmanoma, tačiau galima padėti žmogui pajusti, kad sunkiausią gyvenimo laiką jis išgyvena ne vienas.
