Pažymos šachmatų būreliui, dokumento, patvirtinančio, kad žmogus negali skustis barzdos, ar prašymo pensiją pristatyti į namus – dėl tokių ir panašių klausimų gyventojai siunčiami pas šeimos gydytoją.
Šie pavyzdžiai atskleidžia, kiek daug medicininės vertės neturinčių pažymų kasdien tenka išduoti šeimos gydytojams. Dokumentų rengimas atima laiką, kurį medikai galėtų skirti pacientų sveikatos problemoms.
Siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą ir paskatinti sisteminius pokyčius, Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga (LŠGPS) pradeda kampaniją „Rožinis krokodilas“. Gyventojai, institucijų atstovai ir medikai kviečiami dalytis absurdiškiausių, o kartais ir šypseną keliančių pažymų pavyzdžiais.
Pažymoms sugaištas laikas atsiliepia pacientams
Šeimos gydytojams kartais tenka išduoti net pažymą malkoms. LŠGPS atstovė Rasa Isevičienė teigia, kad tai gerai parodo, kodėl tokia kampanija reikalinga.
Jos teigimu, kyla klausimas, kodėl žmogus, kurio negalia, individualios pagalbos poreikis ar kitas statusas jau nustatytas valstybės, dar kartą turi kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis patvirtintų ar perrašytų jau turimą informaciją. Gydytojo kompetencija turėtų būti pasitelkiama tada, kai reikia iš naujo įvertinti sveikatos būklę ir priimti medicininį sprendimą. Vien duomenų perkėlimas į kitą dokumentą nėra racionalus gydytojo darbo panaudojimas.
Šeimos gydytojų laikas turėtų būti skiriamas pacientams, ligų diagnostikai, gydymui ir prevencijai. Tačiau didelę darbo dalį sudaro įvairių pažymų, patvirtinimų ir kitų dokumentų, neturinčių tikros medicininės reikšmės, pildymas.
Gydytojų pagrindinę žinutę LŠGPS apibendrina taip: mažiau laiko pažymoms reiškia daugiau laiko pacientui. Neretai prašoma ne medicininės išvados, o tik parašo ar antspaudo, patvirtinančio administracinį faktą. Dėl tokio dokumento pacientas turi registruotis ir laukti vizito, o gydytojas – skirti konsultacijos laiką, nors paciento sveikatos požiūriu niekas nepasikeičia. Pavienė pažyma gali atrodyti kaip kelių minučių darbas, tačiau tūkstančiai tokių atvejų tampa reikšmingu sveikatos sistemos išteklių švaistymu.
Gyventojai jau kviečiami pasakoti apie absurdiškus reikalavimus
Kampanijos puslapyje https://lsgps.lt/absurdo-pazymos/ galima pateikti informaciją apie keisčiausias pažymas, su kuriomis kasdien susiduria pacientai ir medikai. LŠGPS siekia, kad ši svetainė taptų vieta dalytis asmenine patirtimi.
Medikai gali nurodyti konkrečius praktikoje pasitaikančius perteklinių pažymų atvejus, o pacientai – papasakoti, kokių medicininių dokumentų iš jų buvo reikalaujama ir kokiomis aplinkybėmis.
Kampanijos rengėjai pacientams nori paaiškinti, kodėl gydytojas kartais nustemba išgirdęs apie prašomą pažymą ir kodėl tokio reikalavimo panaikinimas būtų naudingas jiems patiems. Medikai raginami ne tik pildyti abejotinos prasmės dokumentus, bet ir kelti klausimą, kodėl jų apskritai reikia.
Institucijos ir darbdaviai kviečiami peržiūrėti savo reikalavimus bei įvertinti, ar kiekvienam prašomam dokumentui iš tiesų būtinas gydytojas. Iš valstybės institucijų tikimasi sprendimų tais atvejais, kai perteklines pažymas lemia teisės aktai ar nusistovėjusi administracinė praktika.
Kampanija siekiama neapsiriboti vien problemos paviešinimu. LŠGPS nori surinkti konkrečius pavyzdžius, kokių pažymų ir patvirtinimų prašo darbdaviai, ugdymo įstaigos, sporto organizacijos, draudikai, valstybės bei kitos institucijos.
Vėliau kiekvienas toks reikalavimas turėtų būti įvertintas pagal paprastą principą: ar dokumentui tikrai reikia gydytojo medicininės kompetencijos. Organizacija sieks, kad būtų peržiūrėti teisės aktai ir institucijų vidaus taisyklės, atsisakyta perteklinių pažymų, nedubliuojami informacinėse sistemose jau esantys duomenys, o gydytojo patvirtinimo prašoma tik tada, kai būtinas medicininis vertinimas.
Idėja atkeliavo iš kitų Europos šalių
Panašios iniciatyvos jau buvo įgyvendintos kitose Europos valstybėse. Iš jų įkvėpimo sėmėsi ir LŠGPS, pasirinkusi „Rožinio krokodilo“ pavadinimą.
Nyderlanduose „violetinis krokodilas“ tapo perteklinės biurokratijos simboliu. 2019 metais gydytojai krokodilo antspaudu pradėjo žymėti, jų vertinimu, beprasmius administracinius reikalavimus. Vėliau Belgijos šeimos gydytojai šią idėją pritaikė savo šalyje ir naudojo „mėlynąjį krokodilą“ medicininės pridėtinės vertės neturinčioms pažymoms žymėti.
Lietuvoje pasirinktas rožinis krokodilas. Jo ženklas ant dokumento nereiškia, kad pacientas padarė ką nors netinkamo. Tai signalas, kad pacientas ir gydytojas atsidūrė situacijoje, kurios galbūt apskritai neturėjo būti. Krokodilas kelia klausimą, ar pažyma iš tiesų reikalinga ir ar ją turi išduoti gydytojas.
Belgijoje ši iniciatyva davė konkrečių rezultatų: panaikintos mokytojų tinkamumo dirbti pažymos, atsisakyta dokumentų dėl vaistų skyrimo vaikų priežiūros įstaigose, taip pat paaiškėjo, kad kai kurios anksčiau reikalautos maisto saugos pažymos nebėra privalomos.
Be to, sukurta nuolatinė pažymų vertinimo sistema. Joje kaupiami pavyzdžiai, tikrinama, ar dokumentas turi teisinį pagrindą ir medicininę vertę, gydytojams teikiamos rekomendacijos, o dėl perteklinių reikalavimų kreipiamasi į atsakingas institucijas.
Panašaus rezultato LŠGPS tikisi ir Lietuvoje. Organizacija nori nustatyti, kur būtinos teisėkūros iniciatyvos, kurių pažymų galima atsisakyti, o kur informaciją būtų galima pakeisti paprastesniu deklaravimu ar duomenų apsikeitimu.
LŠGPS perteklinių pažymų problemą kelia apie 8 metus. Per šį laiką dalį jų pavyko panaikinti, tačiau daug reikalavimų kyla ne iš Sveikatos apsaugos ministerijos, o iš jai nepavaldžių institucijų.
Organizacija taip pat pastebi didelius skirtumus tarp savivaldybių, kuriose institucijos gali nusistatyti atskiras taisykles ir reikalauti papildomų pažymų. Kaip pavyzdys minimas atvejis, kai prieš kelis metus vieno nedidelio miesto baseino darbuotojai iš visų lankytojų pradėjo prašyti šeimos gydytojo pažymos, leidžiančios lankytis baseine.
LŠGPS ketina bendradarbiauti su savivaldybėmis ir seniūnijomis, o tais atvejais, kai reikės ministerijų lygmens sprendimų, kreiptis į atsakingas ministerijas.
