Jau šį ketvirtadienį startuos 2026–2027 metų Eurolygos sezonas. Pirmajame mače Kauno „Žalgiris“ svečiuose susitiks su Belgrado „Crvena Zvezda“.
Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga ultrų sektoriai ir susidomėjimas organizuotu palaikymu, tačiau ilgą laiką ši tema beveik nebuvo nagrinėjama. Todėl apie kitų šalių klubų ultras dažnai sprendžiama tik iš to, kas matoma arenose, neįsigilinant į jų istoriją ar pažiūras.
„Delije“ pavadinimas iš serbų kalbos verčiamas kaip „narsuoliai“ arba „didvyriai“. Tokį vardą „Crvena Zvezda“ ultros pasirinko devintojo dešimtmečio pabaigoje. Nors aktyvus Belgrado klubo palaikymas gyvavo ir anksčiau, tuo metu Željko Ražnatovičius, geriau žinomas Arkano pseudonimu, suvienijo skirtingas grupuotes po viena vėliava.
Arkanas buvo reikšminga asmenybė ne tik ultrų pasaulyje, bet ir tuometinėje Jugoslavijoje. Ž. Ražnatovičius vadovavo serbų savanorių gvardijai, vadintai „Tigrais“. Šis junginys buvo siejamas su karo nusikaltimais Bosnijoje, o Hagos tribunolas Arkanui buvo pradėjęs teisminį procesą. Vis dėlto jis verdikto nesulaukė: ilgametis „Delije“ lyderis 2000 metų sausio 15 dieną buvo nušautas Belgrado viešbučio vestibiulyje.
Vertinant ultrų judėjimus, ne visada įmanoma atsiriboti nuo politikos. Daugelio didžiųjų Europos futbolo ir krepšinio klubų palaikymo istorija yra glaudžiai susijusi su politiniais bei tapatybės klausimais, o Serbijos klubai tai parodo ypač ryškiai.
„Delije“ susiformavo kaip Belgrado Šiaurės tribūnos grupuotė. Jos identitetui didelę įtaką daro serbų nacionalizmas ir stačiatikybė. Nors organizacija oficialiai nėra politinė, iki šiol joje vyrauja radikalios dešiniosios pažiūros, nacionalistinės nuotaikos, prorusiškas ir antivakarietiškas požiūris.
Didžiausias „Delije“ dėmesys skiriamas futbolui, tačiau grupuotė yra pakankamai didelė, kad aktyviai palaikytų ir krepšinio komandą. Serbijoje tribūnos ribos dažnai sunkiai pastebimos: krepšinio rungtynėse visą mačą stovi net ir paprasti sirgaliai, nors tai nereiškia, kad visi jie priklauso „Delije“.
Skelbiama, kad futbolo rungtynėse dalyvauja maždaug 4–5 tūkstančiai tikrų „Delije“ narių, o krepšinyje jų būna apie dvigubai mažiau. Vis dėlto paprasti sirgaliai taip pat stipriai tapatinasi su grupuotės vertybėmis ir pažiūromis, todėl atskirtis tarp ultrų bei kitų gerbėjų yra nedidelė.
Serbijoje klubo palaikymas dažnai yra svarbi žmogaus tapatybės dalis, neapsiribojanti mėgstamu žaidėju ar komandos rezultatais. Ultros yra radikaliausia šio reiškinio forma, tačiau ir eiliniai sirgaliai dažnai save sieja su klubo puoselėjamomis idėjomis.
Belgrade gyvena apie 1,3 milijono žmonių, ir praktiškai kiekvienas gyventojas galėtų pasakyti, kurią komandą palaiko, taip pat išvardyti daugybę priežasčių, dėl kurių nekenčia varžovų.
„Delije“ amžinas priešas yra Belgrado „Partizan“ ultrų grupuotė „Grobari“. Tai viena ryškiausių Europos sporto priešpriešų, turinti gilias istorines šaknis.
Didžiausia abiejų klubų ir jų ultrų radikalizacija vyko 1980–1990 metais. Tuo metu futbolo stadionai ir krepšinio arenos tapo vietomis, kuriose ypač aiškiai buvo reiškiamos politinės bei tapatybės ribos, o konfliktai neretai baigdavosi smurtu.
Šiandien „Delije“ ir „Grobari“ nebeskiria tokia ryški politinė linija, nes abiejose grupuotėse stiprios nacionalistinės nuotaikos. Vis dėlto „Grobari“ išliko kairiųjų pažiūrų subgrupių, todėl bendras judėjimo politinis portretas yra sudėtingesnis. Nors ankstesnė politinė atskirtis susilpnėjo, tarpusavio neapykanta niekur nedingo – ji tebėra susijusi su istorija, politika ir teritorija.
Kitų svarbių „Delije“ priešų taip pat galima rasti netoliese. Belgrado klubo ultrų konfliktas su Zagrebo „Dinamo“ sirgalių grupe „Bad Blue Boys“ tęsiasi kelis dešimtmečius ir taip pat turi politines priežastis.
1986 metais įkurta BBB buvo glaudžiai siejama su Kroatijos nepriklausomybės idėjomis. Iki 1990-ųjų konkurencija tarp grupuočių buvo itin intensyvi, tačiau Jugoslavijos politinė krizė ją pavertė etniniu ir nacionaliniu konfliktu.
1990 metų gegužės 13 dieną „Dinamo“ ir „Crvena Zvezda“ futbolo rungtynės taip ir neįvyko. Prieš susitikimą kilo „Delije“ ir BBB susirėmimai, per kuriuos nukentėjo abiejų grupuočių nariai ir daugybė policijos pareigūnų. Tarp kroatų ir serbų iki šiol galima išgirsti teiginį, kad šis įvykis tapo karo pradžios atskaitos tašku.
„Delije“ priešininkų sąrašas tuo nesibaigia, todėl konfliktas su „Žalgirio“ sirgaliais yra tik vienas iš daugelio ir tikrai ne pats svarbiausias.
Pagrindiniais istoriniais „Delije“ priešais laikomi „Partizan“, Zagrebo „Dinamo“, Splito „Hajduk“ ir Poznanės „Lech“ aistruoliai. Prie šio sąrašo taip pat priskiriamos Sarajevo bei Željezničaro futbolo klubų ultras.
Oficialiomis „Delije“ draugėmis laikomos Pirėjo „Olympiacos“, Maskvos „Spartak“ ir Neapolio „Napoli“ sirgalių grupuotės. Dėl tokių ryšių draugysčių ir priešiškumo tinklas dar labiau išsiplečia. Europos futbolo ir krepšinio ultrų santykiai dažniausiai yra susiję su politiniais bei istoriniais kontekstais.
„Orthodox Brothers“ vadinama „Delije“, Pirėjo „Olympiacos“ ultrų „Gate 7“ ir Maskvos „Spartak“ grupuotės „Fratria“ draugystė.
Šias grupuotes sieja tos pačios spalvos ir stačiatikybės akcentas. Graikijos bei Serbijos klubų ultrų ryšys yra senesnis, o „Fratria“ prie jo prisijungė šiame tūkstantmetyje, kai iškilo šis pavadinimas. Draugystė su „Spartak“ dera su prorusiška „Crvena Zvezda“ laikysena. Skanduotės „Serbija – Rusija, broliai amžinai“ skamba ir futbolo stadionuose, ir krepšinio arenose. Vis dėlto priežastinis ryšys yra toks: „Delije“ draugauja su „Fratria“ ne todėl, kad tapo prorusiška, o su šia grupuote palaiko ryšius todėl, kad jau yra prorusiška.
Iš šios istorijos matyti, kad „Žalgiris“ ir jo sirgaliai nėra pagrindiniai „Delije“ priešai. Dauguma svarbiausių konfliktų turi gerokai gilesnes istorines šaknis ir kilo futbolo stadionuose. Tuo tarpu santykiai su „Žalgiriu“ yra nauji, o pagrindinė nesutarimo priežastis – skirtingas klubų ir sirgalių požiūris į karą Ukrainoje.
2022 metų balandžio 3 dieną Kaune vykusiose Eurolygos rungtynėse „Crvena Zvezda“ krepšininkai atsisakė laikyti Ukrainos vėliavos spalvų transparantą, raginusį sustabdyti karą. Tai sukėlė audringą reakciją tribūnose, o „Žalgirio“ ultrų sektoriuje netrukus buvo iškelta NATO vėliava.
Šis simbolis sulaukė ypač didelio dėmesio. Nuotraukos iš „Žalgirio“ sirgalių sektoriaus greitai pasklido internete ir pasiekė didžiausius pasaulio ultrų forumus. Tikėtina, kad NATO vėliavą GWB sektoriuje pamatė daugiau žmonių nei pačių rungtynių rezultatą. Taip pat realu, jog tai buvo pirmas kartas istorijoje, kai ši vėliava iškelta kurio nors klubo ultrų tribūnoje.
„Crvena Zvezda“ prorusiška pozicija ir laikysena karo Ukrainoje klausimu tapo pagrindiniu nesutarimų tašku. Dėl to „Žalgirio“ ir Belgrado klubo susitikimai įgijo ne tik sportinį, bet ir politinį atspalvį.
Serbijoje riba tarp ultrų ir paprastų sirgalių nėra tokia ryški kaip Lietuvoje. Todėl net ir „Žalgirio“ gerbėjui, nesusijusiam su ultrų veikla, vykstant į Belgradą verta įvertinti savo saugumą ir vengti provokacijų.
