Meksiko apylinkėse, Meksikoje, glūdi vieta, kuri jau daugelį metų masina smalsuolius ir šiurpių istorijų gerbėjus. Į ją galima atplaukti tik valtimi, o išlipusius lankytojus pasitinka ant medžių, sienų ir apleistų pastatų sukabintos šimtai lėlių.
Ši vieta vadinama Isla de las Muñecas, arba „Mirusių lėlių sala“. Keliautojai ją dažnai įvardija kaip vieną baisiausių ir labiausiai persekiojamų vietų pasaulyje.
Už lėlių slypi tamsi legenda
Į salą vyras plaukė Xochimilco kanalais, esančiais į pietus nuo Meksiko. Kelionė iki šios neįprastos vietos truko maždaug valandą, rašo LAD BIBLE.
Kelionės metu jis atkreipė dėmesį į plūduriuojančius sodus, kuriuos iš esmės laiko medžių šaknys. Vis dėlto keliautojas perspėjo turistus neapsigauti – aplink Xochimilco kanalus esą yra dvi ar trys netikros lėlių salos, sukurtos lankytojams pritraukti. Pasak jo, tokią salą galima lengvai atpažinti, jei ją aiškiai matote iš valties.
Maždaug po valandos plaukimo keliautojai pasiekė tikrąją salą. Vos išlipęs Alexanderis apie ją prabilo ironiškai, pavadindamas ją visai nešiurpiai, o gražia vieta, tinkama vakarėliui, laikui su mylimu žmogumi ar romantiškai Valentino dienos išvykai.
Tačiau už šio humoro slypi gerokai niūresnė istorija.
Manoma, kad lėlės saloje pradėtos kaupti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Tuo metu čia gyveno atsiskyrėlis Donas Juliánas Santana Barrera. Pasakojama, kad vieną dieną jis kanale aptiko nuskendusios mergaitės kūną.
Netrukus vyras vandenyje esą rado ir lėlę, kuri, jo manymu, galėjo priklausyti mergaitei. Norėdamas pagerbti jos dvasią, jis pakabino žaislą ant medžio. Vėliau, kaip teigiama legendoje, Donas Juliánas pradėjo girdėti balsus ir tikėjo, kad mergaitės dvasia jį persekioja.
Bandydamas apsisaugoti nuo piktųjų dvasių, jis rinko įvairias rastas lėles ir kabino jas aplink savo namus bei visoje saloje. Vis dėlto mergaitės, nuo kurios esą prasidėjo ši istorija, egzistavimas taip ir nebuvo patvirtintas.
Nepaisant to, ši legenda tapo viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių sala traukia lankytojus. Šiandien joje galima pamatyti šimtus senų, purvinų, sulūžusių ir supuvusių lėlių, kabančių ant medžių bei pastatų.
Vienintelis kelias į salą – vandeniu
Isla de las Muñecas yra apsupta Xochimilco kanalų. Turistai ją pasiekia tradicinėmis meksikietiškomis valtimis, vadinamomis trajineromis.
Pati kelionė tampa apsilankymo dalimi: plaukiama pro kanalus ir plūduriuojančius sodus, tačiau pasiekus salą aplinka staiga pasikeičia. Spalvingą Meksiko šurmulį pakeičia tyli, šimtų lėlių pilna vieta.
Keliautojas teigė, kad už įėjimą į salą kiekvienas žmogus sumokėjo apie 50 pesų – maždaug 2 eurus.
Saloje taip pat stovi trys nedidelės trobelės ir veikia muziejus. Jame eksponuojami seni vietos laikraščių straipsniai apie salą ir jos buvusį gyventoją, taip pat pateikiamos įvairios su šia vieta susijusios istorijos.
Po Dono Juliáno mirties 2001 metais jo šeima atvėrė salą lankytojams. Nuo tada ji tapo turistų lankoma vieta.
Tačiau salos istoriją papildo ir kitas šiurpus pasakojimas. Teigiama, kad vėliau Dono Juliáno sūnėnas rado jį negyvą tame pačiame kanale. Legenda byloja, jog prieš mirtį vyras tvirtino girdintis vandenyje esančių undinių balsus, kviečiančius jį prie savęs.
