Prieš kelias savaites iš Rusijos į Prancūziją pasitraukęs opozicijos politikas Borisas Nadeždinas naujienų agentūrai AFP teigė ilgai manęs, kad laikydamasis šalies politinių taisyklių išliks saugus. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad toks įsitikinimas buvo klaidingas. Politikas taip pat sakė, kad Rusijos elitas bijo režimo, o jauni žmonės trokšta taikos. Jis viliasi kada nors sugrįžti į pasikeitusią Rusiją.
„Rusijoje likau tiek, kiek galėjau. Iki paskutinės akimirkos stengiausi neperžengti jokių raudonųjų linijų, tačiau, panašu, jos pasislinko“, – Paryžiaus priemiesčio viešbutyje AFP sakė karui Ukrainoje nepritariantis politikas.
63-ejų B. Nadeždinas daugeliui gali pasirodyti netikėta opozicijos figūra. Kritikai ilgą laiką jį laikė gana įprastu Rusijos liberaliosios opozicijos atstovu, kurį režimas galėjo rodyti kaip įrodymą, esą šalyje tebėra vietos kitai nuomonei.
Politikas asmeniškai pažįsta Vladimirą Putiną. Kai šis prieš 25 metus atėjo į valdžią, jie ne kartą kartu gėrė arbatą. B. Nadeždinas taip pat dirbo su Sergejumi Kirijenka, šiuo metu einančiu įtakingo V. Putino administracijos vadovo pirmojo pavaduotojo pareigas, ir daugelį metų dalyvavo Rusijos televizijos politinės propagandos laidose.
Tačiau 2022 m. Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, pasak AFP, net ir politinio pliuralizmo regimybė išnyko. Karo kritika buvo uždrausta, o žinomiausi Kremliaus oponentai atsidūrė tremtyje, kalėjimuose arba buvo nužudyti.
B. Nadeždinas manė, kad atsargus veikimas pagal nustatytas taisykles jį apsaugos. Tačiau režimui tapo nepriimtini net jo raginimai siekti taikos ir santūri jau penktus metus trunkančios „specialiosios karinės operacijos“ kritika.
Ramiu bendravimu garsėjęs B. Nadeždinas 2024 m. bandė kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Kai jis pradėjo telkti karui nepritariančius rusus, o ilgos jo rėmėjų eilės pateko į viso pasaulio žiniasklaidą, Kremlius neleido jam dalyvauti rinkimuose.
Liepą B. Nadeždinas sužinojo, kad už tolesnius bandymus mesti iššūkį Kremliaus režimui gali būti įkalintas. Jis mėgino kandidatuoti rugsėjį vyksiančiuose griežtai kontroliuojamuose parlamento rinkimuose, tačiau Rusijos valdžia jį paskelbė „užsienio agentu“ – tokia etiketė naudojama kritikams nutildyti.
AFP B. Nadeždinas sakė, kad 2024 m. galėjo kritikuoti V. Putiną ir karą nesulaukdamas pasekmių, tačiau dabar tokia galimybė išnyko.
Liepos 22 d., tyrėjams pakvietus jį į apklausą, politikas susikrovė daiktus ir per Kazachstaną išvyko iš Rusijos. Jis baiminosi, kad valdžios institucijos rengiasi pradėti baudžiamąją bylą. Širdies problemų turintis B. Nadeždinas nerimavo, kad iš kalėjimo gali nebeišeiti gyvas.
Netrukus po jo išvykimo dalyvauti rinkimuose buvo uždrausta ir vienintelei Rusijoje prieš karą pasisakančiai partijai „Jabloko“.
B. Nadeždinas: jaunimas nori taikos
Politiko teigimu, Rusijos visuomenės noras išvysti pokyčius yra labai didelis. Tai esą atskleidė jo pokalbiai su gyventojais, vykę iki rinkimų kampanijos nutraukimo.
B. Nadeždinas pasakojo susitikęs su šimtais, galbūt net tūkstančiais jaunų žmonių. Anot jo, jie sakė norintys taikos ir grįžti į normalų gyvenimą.
Politikas mano, kad dėl šios priežasties rinkimuose nebuvo leista dalyvauti nei jam, nei „Jabloko“. Jo teigimu, V. Putinas įsitikinęs, kad jį remia visi gyventojai, o Rusijos kariuomenė netrukus laimės.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šią savaitę karui nepritariančius jaunuolius išvadino „bukapročiais“, turinčiais „problemų su smegenimis“.
Karo pasekmės Rusijos gyventojams tampa vis labiau juntamos. Kyjivas mėgina perkelti karą į Rusijos teritoriją, o smūgiais naftos perdirbimo gamykloms ir logistikos infrastruktūrai siekia paralyžiuoti šalies ekonomiką.
B. Nadeždinas vardijo kasdienes problemas: virš žmonių skraidančius Ukrainos dronus, žūtis, tarp jų – vaikų, benzino trūkumą, sutrikusį internetą ir kylančias kainas. Jis taip pat ragino pažvelgti į bet kurio Rusijos miesto kapines, kuriose, jo teigimu, matyti, kiek daug vyrų žuvo.
Dėl cenzūros tikrąjį nepritarimo karui mastą nustatyti sudėtinga.
Maskvos į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukto sociologinių tyrimų centro „Levada“ liepą atlikta apklausa parodė, kad 62 proc. respondentų remia taikos derybas su Ukraina, o 28 proc. pasisako už karo tęsimą.
B. Nadeždinas, kuris praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje dirbo vyriausybėje ir buvo parlamento narys, teigė, kad Rusijos elitas yra nusivylęs, tačiau pernelyg bijo veikti.
Jo teigimu, elito atstovai laikosi nustatytos linijos ir kartoja, kad vienas žingsnis ne ta kryptimi jiems reikštų galą.
Už tariamas karines pergales mokama vis didesnė kaina
Nors 73-ejų V. Putino populiarumas sumažėjo, apžvalgininkai sako, kad jis tebėra tvirtai įsitvirtinęs valdžioje ir kontroliuoja pagrindinius jos svertus.
B. Nadeždinas mano, kad tolesnis karo eskalavimas gali dar labiau sumažinti Rusijos prezidento populiarumą.
Politikas teigė, kad per penkerius karo metus Rusijos rinkėjai gerai suprato, kokia yra tikroji tariamai didelių pergalių kaina.
B. Nadeždinas taip pat sakė nesigailintis dėl ankstesnio bendradarbiavimo su valdžia.
Jo manymu, jis būtų galėjęs tapti geru Europos politiku, nes Europoje politikas turi gebėti ieškoti kompromisų, rasti bendrą kalbą, suprasti visuomenės nuotaikas ir prie jų prisitaikyti.
Pasak B. Nadeždino, kelių šalių diplomatai siūlė jam pagalbą, tačiau jis pasirinko Prancūziją.
Keturių vaikų tėvas kol kas nežino, kur gyvens ir kaip užsidirbs pragyvenimui. Jo senyvo amžiaus tėvai ir vaikai liko Rusijoje. Didelį nerimą kelia ir galimybė, kad šeimai teks palikti savo namus.
Fiziko išsilavinimą turintis B. Nadeždinas pripažino, kad artimiausioms savaitėms ar mėnesiams neturi aiškaus plano.
Vis dėlto jis sakė darysiantis viską, kad ištvertų iki dienos, kai galės grįžti į Rusiją.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
