Vilniui gali tekti įrodinėti Jungtinių Valstijų valdžiai, kad Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kariai bus apsaugoti nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) jurisdikcijos. Tai, remdamasis savo šaltiniais, penktadienį pranešė visuomeninis transliuotojas LRT.
Anot LRT, JAV pareigūnai Lietuvai leido suprasti, kad TBT tema itin svarbi valstybėms, kuriose tarnauja Amerikos kariai. Vis dėlto tiesiogiai nebuvo pagrasinta jų išvedimu, jei Lietuva ir toliau liktų teismo nare.
Vašingtono susirūpinimą sustiprino TBT išduotas arešto orderis Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. JAV pareigūnai kelia klausimą, kaip Romos statutą pasirašiusios valstybės, priimančios amerikiečių karius, vykdytų įsipareigojimus, susijusius su JAV karių buvimu jų teritorijoje.
Tačiau, pasak transliuotojo šaltinių, Lietuva iki šiol negavo tiesioginio Amerikos raginimo pasitraukti iš TBT.
LRT kalbinti analitikai pažymi, kad Jungtinės Valstijos savo karių yra dislokavusios daugiau nei šimte šalių. Keičiantis tarptautinei politikai, esą didėja tikimybė, kad užsienyje tarnaujantys kariai gali susidurti su teisiniu persekiojimu. Vis dėlto abejojama, ar Lietuvai nepasitraukus iš Romos statuto JAV dėl to nuspręstų išvesti savo karius.
BNS anksčiau skelbė, kad Jungtinės Valstijos jau kurį laiką vykdo kampaniją prieš TBT ir ragina sąjungininkes pasitraukti iš jo jurisdikcijos.
JAV ir Hagoje veikiančio teismo santykiai tebėra įtempti
Liepos viduryje pradėtą diplomatinį ir politinį spaudimą Hagoje įsikūrusiam teismui Jungtinės Valstijos aiškina tuo, kad TBT esą kelia „nepateisinamą grėsmę JAV suverenumui“.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio laikraštyje „The Wall Street Journal“ paskelbtame nuomonės straipsnyje teigė sunkiai įsivaizduojantis situaciją, kai Amerikos kariai, policininkai, pasienio apsaugos pareigūnai ir išrinkti vadovai galėtų būti perduoti tarptautiniam teismui, teisiami kitų šalių teisėjų ir įkalinti toli nuo Jungtinių Valstijų.
Vašingtono ir TBT santykiai pradėjo smarkiai blogėti dar per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją. Šiuo metu kai kuriems TBT teisėjams yra pritaikytos Jungtinių Valstijų sankcijos.
JAV nepasitenkinimą kelia ir tai, kad Hagos teismas, nors faktiškai yra įšaldęs tyrimus dėl amerikiečių karių bei CŽA galimai vykdytų kankinimų ir karo nusikaltimų Afganistane bei slaptuose kalėjimuose Europoje, formaliai jų neužbaigė.
2002 metais įkurtas TBT nagrinėja sunkiausius pasaulyje nusikaltimus, kai valstybės pačios nenori arba negali patraukti atsakingų asmenų baudžiamojon atsakomybėn.
Lietuva prie Romos statuto prisijungė 2003 metais. Šiuo metu šį dokumentą yra ratifikavusios 125 pasaulio valstybės.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
