Joniškyje nustatytas paukščiams pavojingos Niukaslo ligos protrūkis. Ištyrus 16 mieste kritusių balandžių paaiškėjo, kad jie nugaišo dėl šios infekcijos. Specialistai pabrėžia, jog žmonėms virusas grėsmės nekelia, tačiau paukščių augintojai, ypač didieji paukštynai, turi laikytis griežtų biosaugos reikalavimų. Pagrindinės priemonės, padedančios stabdyti ligos plitimą, yra naminių paukščių vakcinacija ir tinkama biosauga.
Joniškio gyventojai pasakojo įvairiose miesto vietose pastebėję nugaišusių balandžių. Daug jų rasta ant vienos miesto centre esančios parduotuvės stogo. Vietos gyventojai sakė kritusių paukščių matę prie fontanų, aikštėje ir netoli viešbučio.
Apie ant parduotuvės stogo esančius nugaišusius balandžius gavusi pranešimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba į vietą išsiuntė inspektorius. Jie rado 16 paukščių, iš kurių buvo paimti mėginiai ir perduoti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, pasakojo VMVT atstovas Žydrūnas Vaišvila.
Laboratoriniai tyrimai patvirtino Niukaslo ligą. Tarp paukščių jos mirtingumas siekia beveik 100 procentų, tačiau, Ž. Vaišvilos teigimu, žmonėms šis virusas nepavojingas – kitaip nei paukščių gripo sukėlėjas, jis pavojingas tik paukščiams.
Virusui patekus į paukštyną, pasekmės būtų milžiniškos
Niukaslo liga yra itin užkrečiama: patekus į paukščių pulką, per 2–6 dienas gali užsikrėsti beveik visi jo nariai. Ginkūnų paukštyno vadovas Mindaugas Kavaliauskas teigė, kad įmonė situaciją nuolat stebi ir taiko būtinas apsaugos priemones.
Anot jo, svarbiausia apsauga yra vakcinacija. Paukštyne vykdomas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas vakcinavimo planas, apimantis ne tik Niukaslo ligą, bet ir visą ligų grupę.
Šių metų pradžioje Niukaslo ligos atvejis buvo patvirtintas Vilniaus rajone, o liepą – Kėdainių rajone. Tose vietose buvo laikoma nedaug paukščių. M. Kavaliauskas pabrėžė, kad virusui patekus į Ginkūnų paukštyno pulką, įmonės patirti nuostoliai būtų labai dideli. Bendrovė yra apsidraudusi, todėl dalį praradimų galėtų kompensuoti draudimas.
Paukštyno vadovas nurodė, kad tokio protrūkio atveju būtų patiriama ne tik finansinių nuostolių: grėstų žmogiškieji praradimai, klientų netektis, pasitraukimas iš rinkos ir kitos sunkiai įvertinamos pasekmės.
Niukaslo ligą gali platinti įvairūs laukiniai paukščiai, tačiau Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis atkreipė dėmesį, kad dažni ligų platintojai yra karveliai. Miestuose gyvenančių naminių karvelių populiacijose infekcijos, pasak jo, plinta ypač greitai.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje peri iki pusės milijono šių paukščių porų. Karveliai, kitaip nei daugelis kitų sparnuočių, kiaušinius deda visus metus. Ornitologas ragina jų papildomai nešerti, nes maisto jie turėtų susirasti patys, o lesinimas gerina jų gyvenimo sąlygas ir didina populiaciją.
Niukaslo liga sergantiems paukščiams gali sukelti viduriavimą, kosulį ir apsunkintą kvėpavimą. Taip pat sutrinka jų koordinacija, dreba galva, susisuka kaklas, prasideda traukuliai, patinsta audiniai aplink akis ir kaklą, gali būti paralyžiuotos kojos bei sparnai.
