Ministrė Inga Ruginienė teigia, kad sprendimai dėl kalbos vartojimo savivaldybėse turėtų būti priimami atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir žmonių poreikius. Antradienį žurnalistams ji sakė norinti, kad darbo organizavimas bei paslaugų prieinamumas nebūtų nustatomi pagal vieną bendrą modelį.
Šie komentarai nuskambėjo po to, kai rugpjūčio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė nebepriimsianti rusų kalba raštu pateikiamų gyventojų prašymų ir skundų. Savivaldybė nurodė, kad informacija rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis bus suteikiama žodžiu, jeigu konkrečios kalbos mokės darbuotojas.
Sprendimas sulaukė kritikos
Anksčiau I. Ruginienė yra teigusi, kad toks Vilniaus savivaldybės sprendimas kelia klausimų ir gali didinti atskirtį.
Sostinės savivaldybės pasirinkimu suabejojo ir ministrės partijos kolega Mindaugas Sinkevičius. Premjero teigimu, neaišku, kas lėmė tokį sprendimą – politiniai motyvai ar siekis keisti komunikaciją.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas savo ruožtu aiškino, kad ši iniciatyva atitinka nuoseklią savivaldybės vykdomą politiką.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad sostinei reikėtų ieškoti kompromiso: atvykstantiems ukrainiečiams ir baltarusiams sudaryti galimybę būti aptarnaujamiems jų kalba, kartu didinant galimybes mokytis lietuvių kalbos.
Savivaldybė taip pat informavo plečianti lietuvių kalbos mokymą užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose ketinama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių. Šiai priemonei papildomai skirta 300 tūkst. eurų.
Rudenį Vilniuje taip pat turėtų pradėti veikti kalbos klubai. Jie būtų rengiami reguliariai ir skirtingose miesto vietose. Iki metų pabaigos planuojama sudaryti galimybę sostinėje gyvenantiems užsieniečiams savarankiškai mokytis lietuvių kalbos specialioje mokymosi platformoje.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
