Intelektą dažnai vertiname pagal IQ testų rezultatus, mokymosi pasiekimus ar sukauptas žinias. Tačiau gebėjimas mąstyti, mokytis ir spręsti problemas atsiskleidžia ne vien atliekant testus – tam tikrų užuominų galima įžvelgti ir kasdieniame elgesyje. Vis dėlto vienas įprotis ar elgesio bruožas pats savaime neleidžia patikimai spręsti apie žmogaus intelektą.
Intelektui įtakos turi daugybė aplinkybių: išsilavinimas, aplinka, patirtis ir asmeninės savybės. Nepaisant to, kai kurie elgesio modeliai moksliniuose tyrimuose siejami su silpnesniais kognityviniais arba socialiniais gebėjimais.
Vienas iš dažnai minimų įpročių – nuolatinis skaitymo vengimas. Apie tai rašo yourtango.com.
Vengimas skaityti
Skaitymas nėra tik laisvalaikio pramoga. Ši veikla gali plėsti žodyną, ugdyti analitinį mąstymą ir supažindinti su kitokiais požiūriais. Knygos taip pat gali skatinti empatiją bei padėti geriau suprasti kitų žmonių patirtis.
Dėl šios priežasties nuolatinis knygų ir kitų tekstų vengimas gali reikšti, kad žmogus rečiau užsiima veiklomis, lavinančiomis tam tikrus kognityvinius gebėjimus.
Vis dėlto neskaitantis knygų žmogus nebūtinai yra mažiau protingas. Informacijos galima įgyti ir kitais būdais, o pasirinkti pomėgiai priklauso nuo daugybės skirtingų aplinkybių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
