Daugelis kačių šeimininkų tarpusavio laižymąsi vertina kaip artimo ryšio ir draugystės ženklą. Vis dėlto naujas tyrimas parodė, kad toks elgesys gali turėti ir kitų priežasčių.
Kaip skelbia „The Independent“, Gento universiteto (Belgija) gyvūnų elgsenos tyrėja Morgan Van Belle išanalizavo vaizdo įrašus, kuriuose buvo užfiksuotos 106 katės iš 53 namų ūkių.
Mokslininkai vertino kelias gyvūnų elgesio sritis: jų tarpusavio bendravimą ir sąveiką, kūno padėtis bei judesius, ausų poziciją ir uodegos judėjimą.
Maždaug 20 proc. abipusio laižymosi epizodų buvo susiję su ausimis. Tuo metu laižomos katės dažnai atlenkdavo ausis atgal – tai gali signalizuoti susierzinimą arba baimę.
Dažniausiai, 87 proc. atvejų, katės laižė viena kitai galvą ir kaklą. Tai kūno vietos, kurias pačioms katėms pasiekti sudėtingiausia, todėl tyrėjai mano, kad toks elgesys pirmiausia gali būti susijęs su higiena.
Tačiau įrašuose buvo matyti ir kitokių reakcijų. Laižomos katės neretai atlošdavo ausis, purtydavo galvą, o kai kuriais atvejais net įkąsdavo savo „prižiūrėtojoms“.
Tyrėjų vertinimu, laižymas kartais gali būti būdas primesti kitai katei fizinį kontaktą arba parodyti dominavimą. Jei antroji katė neatsakydavo tuo pačiu, jos kūno kalba dažnai išduodavo, kad ji nenori tęsti tokio bendravimo.
Vis dėlto Morgan Van Belle nelaiko tokio elgesio agresijos požymiu. Pasak jos, katės konfliktus sprendžia labai subtiliai, o tai atskleidžia jų sumanumą ir gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie aplinkybių.
Idėją šiam tyrimui paskatino pačios mokslininkės naminės katės. Ji pastebėjo, kad gyvūnams konkuruojant dėl saulėtos poilsio vietos, viena katė ne puldavo varžovės, o pradėdavo ją laižyti.
Abipusis laižymasis ne visada reiškia draugystę
Taigi kačių laižymasis gali atlikti skirtingas funkcijas. Kartais tai būna priežiūra, kartais – užslėpta konkurencija, o kai kuriais atvejais toks elgesys iš tiesų rodo pasitikėjimą ir prisirišimą.
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į kai kurių šunų elgesį su žaislais. Kai kurie gyvūnai taip stipriai prie jų prisiriša, kad jų elgsena ima priminti priklausomybę.
Susidomėjimo kamuoliukais, virvėmis ir kitais žaislais intensyvumas priklauso tiek nuo šuns veislės, tiek nuo konkretaus žaislo tipo.
Kai kuriais atvejais toks elgesys kelia nerimą: šuo nuolat susitelkia į žaislą, nesugeba nukreipti dėmesio į kitą veiklą ir net atsisako ėsti.
